恙虫是什么虫
| Giotto di Bondone | |
|---|---|
| |
| Fikcinis D?oto portretas, XVI a. | |
| Gim? | 1267 m. Kol? di Vespinjanas prie Florencijos |
| Mir? | 1337 m. sausio 8 d. (~70 met?) Florencija |
| Tautyb? | italas |
| Veikla | tapytojas ir architektas |
 Vikiteka |
Giotto di Bondone |
D?otas di Bondon? (Giotto di Bondone, apie 1267–1337 m. sausio 8 d.) – ital? viduram?i? tapytojas ir architektas.[1] Reik?mingiausia asmenyb? Vakar? mene pereinant nuo stilizuot? viduram?i? dail?s form? ? renesanso natūralizm?.[2][3] D?l savo vietos dail?s istorijoje D?otas vadinamas ?Europos tapybos t?vu“.[4] Geriausiai i?silaikiusiu ir reik?mingiausiu jo kūriniu ?vardijamas Arenos koply?ios fresk? ciklas Padujoje (1302?1306 m.).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]D?otas, Bondon?s sūnus, gim? apie 1267 m. Pasak D?. Vazario, D?otas buvo kil?s i? Kol? di Vespinjano vietov?s prie Florencijos. Kai dailininkas ?imabuj? keliavo i? Florencijos, jis pakeliui pamat? piemen? D?ot?, kuris plok??io akmens pavir?iuje su kitu akmeniu pie?? av?. Su?av?tas berniuko talento, kur? jis gal?jo i?lavinti tik i? pa?ios gamtos, ?imabuj? sutar? su berniuko t?vu, kad jis tapt? jo mokiniu. I? tikro n?ra joki? ?ini?, kad D?otas kada nors būt? buv?s piemeniu, nors tik?tina, kad jo t?vas gal?jo būti laisvasis valstietis. Nieko ne?inoma apie D?oto gyvenim? iki jam sukako apie 30 met?. I? tikro n?ra tikra, ar D?otas buvo jo tikrasis vardas, o ne Bad?o ar Anjolo vard? forma. Gimimo 1267 m. data atsekama i? 1337 m. mirties pamin?jimo, kuriame D?otas minimas mir?s 70 met? am?iaus, ta?iau ?is am?ius gal?jo būti pamin?tas tik apibendrintai. Jaunyst?je D?otas tikriausiai buvo ?imabuj?s mokiniu ir tikriausiai dirbo kartu su juo ties kai kuriais ?imabuj?s u?sakymais. Jaunyst?je D?otas tikriausiai buvo keliav?s ? Rom? ir susipa?in?s su to meto atsinaujinusia Romos dail?s mokykla, kuri? tikriausiai inspiravo pirmasis pranci?kon? popie?ius Mikalojus IV (1288?1292 m.). Romos tapytojai ir mozaikininkai Pjetras Kavalinis, Jakopas Turitis, Filipas Rusutis savo kūriniuose band? atkurti senov?s Romos architektūrai būding? monumentalum?. Romoje dirbo florentietis Arnolfas di Kambijus.[5]
Apie 1285 m. ?imabuj? buvo paskirtas vadovauti ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io auk?tutin?s bazilikos dekoracijoms Asy?iuje.[6] N?ra ai?ku, kaip D?otas atvyko ? Asy?i? ? ar būdamas ?imabuj?s mokiniu, ar su grupe dailinink? i? Romos. Kai kuriose bazilikos freskose atpa??stama D?oto ranka, jis tikriausiai jas tap? kartu su kitais dailininkais, ta?iau kai kurios freskos, baigtos apie 1290-?j? pabaigoje, yra tikriausiai vien D?oto kūriniai (??v. Pranci?kus atsisako ?emi?k?j? g?rybi?“, ??elano riterio mirtis“, ?Asy?iaus liaudis pagarbina ?v. Pranci?k?“). ?iose freskose ?ymus naujovi?kas dail?s stilius, kai vaizduojama ai?ki ir atpa??stama architektūrin? aplinka, susieta su scenos veiksmu, ?v. Pranci?kaus figūra yra natūrali, jau?iamas jos kūni?kumas. Yra dideli? menotyrinink? abejoni? d?l darb? bazilikoje D?oto autoryst?s, bandoma freskas priskirti kitam, ne?inomam autoriui. ?io priskyrimo kritikai teigia, kad vargiai ?manoma, kad tokio auk?to meistri?kumo autoriaus vardas būt? buv?s u?mir?tas. Taip pat i?kyla daug klausim? d?l fresk? sukūrimo datavimo, stilistini? neatitikim?.[7] D?otas darbus Asy?iuje baig? 1300 m. ir gr??o ? Rom?, kurioje dokumentuoti keli nei?lik? darbai, i? kuri? menkas freskos fragmentas i?liko Laterano ?v. Jono katedroje. Po to D?otas gr??o ? Florencij?, dirbo Badia ba?ny?ioje, i? kurios i?lik?s poliptikas dabar yra Ufici? galerijoje. Svarbiausias ?io laikotarpio darbas ? tapytas krucifiksas Santa Maria Novella ba?ny?ios zakristijoje, kuriame D?otas atmet? stilizuot? bizantin? stili? ir pavaizdavo Kristaus figūr? labiau anatomi?kai tiksliu stiliumi.[8]
Apie 1304?1306 m. D?otas kūr? freskas Arenos koply?ioje Padujoje, kurias u?sak? r?m?jas Enriko Skrovenji, nor?damas i?pirkti t?vo, lupikautojo, nuod?mes. ?iose freskose, atliktose palyginus per gana trump? laik?, i?kilo D?oto brandusis stilius, pasirei?k?s tolyd?iu meistri?kumu, stilistine vienove ir vaizduojam? ?moni? figūr? prakilnumo svarbiausia vieta scenose. Arenos koply?iai D?otas nutap? krucifiks? (kitu manymu, jis tapytas apie 1317 m., dabar Padujos valstybiniame muziejuje). Po darb? Padujoje D?otas keliavo ? Rimin?, kuriame sukūr? krucifiks? Tempio Malatestiano ?ventykloje ir 1310 m. tikriausiai buvo Romoje, kur sukūr? dizain? did?iulei mozaikai ?Navicella“ ?v. Petro bazilikoje (senojoje). ?is darbas yra beveik sunaikintas, i?lik?s menkais fragmentais ir restauraciniais plotais. Tuo metu D?otas buvo garsiu ir pasiturin?iu dailininku, sukūr? dideli? matmen? (3,25 × 2,04 m) ?Maest?“ Ognissanti ba?ny?iai Florencijoje (?Vis? ?vent?j? Madona“, Ufici? galerijoje) ir ?Mergel?s Marijos palaidojim?“ (Berlyno paveiksl? galerijoje). Jo kūrybos laikotarpis nuo Arenos koply?ios fresk? iki apie 1320 m. vadinamas ?klasikiniu“.
Nuo 1320 m. D?otas daugiausiai dirbo Florencijoje. Daugelis pamin?t? ?io laikotarpio jo darb? dingo ar buvo i?sklaidyti po muziejus. ?v. Kry?iaus bazilikoje D?otas dekoravo bent 4 koply?ias Florencijos ?takingoms gimin?ms.[9] Dviej? i? j?, Peruci? ir Bard?i?, koply?i? dekoras i?liko, Baron?eli koply?ioje i?liko D?oto kurtas poliptikas. Tuo metu D?otas tikriausiai tur?jo ?steig?s dirbtuves, daug darbo u?sakymuose atliko jo mokiniai. 1327 m. D?otas, kartu su Tadeju Gad?iu ir Bernardu Dad?iu, ?stojo ? Florencijos gydytoj? ir vaistinink? gildij?. Apie 1329 m. D?otas keliavo ? Neapol?, kur Robertas An?u buvo u?sak?s jam kūrini? (nei?lik?). Apie 1330 m. dailininkas buvo Bolonijoje, kur sukūr? altorin? paveiksl? (Bolonijos pinakotekoje), daugiausiai atlikt? mokini?.[10] Romoje D?otas sukūr? i? dviej? pusi? nutapyt? ?Stefaneskio altori?“ ?v. Petro bazilikai (Vatikano pinakotekoje). 1334 m. dailininkas Florencijoje buvo paskirtas vadovauti Santa Maria del Fiore katedros statyboms. Pabuvojo Milane, ta?iau jokie darbai i? ?ios kelion?s ne?inomi. Gr???s ? Florencij? D?otas pri?iūr?jo katedros kampanil?s statybas. Jis mir? 1337 m. sausio 8 d. ir buvo palaidotas Santa Maria del Fiore katedroje su didel?mis i?kilm?mis.[11] Nei vienas D?oto portretas nei?liko. ?inoma, kad jis buvo ma?o ūgio ir es? bjaurus. Negra?iais buvo ir jo vaikai. Es? Dant?, aplank?s D?ot?, paklaus? dailininko, kaip jam, toki? puiki? paveiksl? autoriui, i??jo tokie negra?ūs vaikai. ? tai D?otas atsak?, kad vaikus jis kūr? nakt?.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Kai kurie menotyrininkai D?oto kūryb? priskiria v?lyvajai gotikai, nes jo darb? stiprus religinis turinys dar artimas viduram?iams. Ta?iau jis neabejotinai buvo naujos eros pradininkas, novatorius, kuris savo tapyboje panaudojo visai naujas, gotikai ne?inomas i?rai?kos priemones. Gotikos dailininkai daugiausia pl?tojo monumental?j? ?anr? – vitra??, be to, miniatiūr?. Jie nesisteng? perteikti erdv?s, j? tapyba buvo plok??ia. Pasak ?enino ?eninio (apie 1400 m.), D?otas pakeit? men? ?i? graik? ? lotyn?“.[12] D?oto dail?s inovatyvumas buvo ai?kiai suprantamas am?inink?, jis sulauk? auk??iausio pripa?inimo i? viduram?i? meninink?: Dant? 1316 m. ?Dievi?kosios komedijos“ ?Skaistyklos“ dalyje pavadino j? garsiausiu laikme?io tapytoju, D?ovanis Boka?as ?Dekamerone“ (apie 1350 m.) priskyr? jam tikrojo ir intelektualaus meno, kuris buvo nuvertintas ?imtme?iais, atgaivinim?.[13]
D?oto mokytojo, puikaus dailininko ?imabuj?s (Cimabue) nuostabi? spalv? freskos labiau primin? Bizantijos men?. Tuo tarpu D?oto tapyboje ry?k?jo naujas vaizdavimas. Jis prad?jo naudoti ?viesotams?: ?e??liu atitolindamas, o ?viesa priartindamas daiktus ir i?gaudamas gilum?. ?viesos ir ?e??li? ?aismas jam pad?jo i?gauti ir daikto ar figūros apimt?, paveikslas tapo nebeplok??ias. D?otas atrado perspektyvos d?snius: daiktus, esan?ius pirmame plane, vaizdavo didesnius, o toliau esan?ius – ma?esnius, t. y. naudojo dvimat? perspektyv?. Ta?iau tai ne vieninteliai D?oto nuopelnai – perspektyva ir ?viesotamsa tebuvo priemon?s geriau i?reik?ti savo id?jas. Anks?iau u? D?ot? dailininkai vaizdavo figūras sustingusias, stati?kas, i?rikiuotas viena ?alia kitos, bet neturin?ias tarpusavio ry?io. Savo paveiksluose genialusis tapytojas susiejo figūras vien? su kita, sujung? jas bendru veiksmu, vykstan?i? dram? sustiprindamas jausmine i?rai?ka.
D?oto tapyba pasi?ym?jo anks?iau ne?inota pla?ia jausm? skale, kuri varijavo nuo tylios lyrikos iki aistringo dramatizmo. Nors D?oto darb? tematika, kaip ir jo pirmtak?, buvo religin?, ta?iau jo vaizduojami ?ventieji yra paprasti ?mon?s. ?mogus D?oto kūryboje visuomet yra centrin? figūra, o peiza?as visada antraeilis, sustiprinantis vykstan?i? dram?. D?otas buvo pirmasis i? tapytoj? 1334 m. paskirtas Florencijos katedros dirbtuvi? vadovu. Pagal jo projekt? pastatyta Florencijos Santa Maria del Fiore katedros varpin? – kampanil?.
?ymiausi kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Apie 1290–1299 sukurtos Asy?iaus ?v. Pranci?kaus auk?tutin?s bazilikos freskos (autoryst? nenustatyta, dalinai priskiriamos D?otui).
- 1304–1306 nutapytos Padujos Arenos koply?ios freskos Mergel?s Marijos ir J?zaus gyvenimo tema. ?ymiausios i? j? – ?Joakimo ir piemen? susitikimas“, ?Kristaus apraudojimas“, ?Judo pabu?iavimas“.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Arenos koply?ios freskos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]-
Joakimo ir Onos susitikimas prie Aukso vart? -
Kristaus gimimas -
Kristaus ??engimas ? Jeruzal? -
Paskutinis teismas
Tapyba ant med?io
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]-
Krucifiksas (apie 1300 m., Santa Maria Novella) -
?Vis? ?vent?j? Madona“ (apie 1310 m., Ufici? galerija) -
?Marijos palaidojimas“ (apie 1310 m., Berlyno paveiksl? galerija) -
?Madona ir Kūdikis“ (apie 1320 m., Va?ingtono nacionalin? dail?s galerija)
I?na?os
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Lijana ?atavi?iūt?. Giotto di Bondone (D?otas di Bondon?). Visuotin? lietuvi? enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004. 691-692 psl.
- ↑ Zuffi, Stefano. Giotto. Milan: Electa, ? 1995. p. 5.
- ↑ The Oxford Dictionary of Art and Artists. Oxford University Press, ? 2009. p. 251
- ↑ Encyclopaedia Britannica
- ↑ Zuffi, Stefano. Giotto. Milan: Electa, ? 1995. p. 6.
- ↑ Zuffi, Stefano. Giotto. Milan: Electa, ? 1995. p. 7.
- ↑ Encyclopaedia Britannica
- ↑ Zuffi, Stefano. Giotto. Milan: Electa, ? 1995. p. 8.
- ↑ Zuffi, Stefano. Giotto. Milan: Electa, ? 1995. p. 11.
- ↑ Zuffi, Stefano. Giotto. Milan: Electa, ? 1995. p. 12.
- ↑ Zuffi, Stefano. Giotto. Milan: Electa, ? 1995. p. 151.
- ↑ The Oxford Dictionary of Art and Artists. Oxford University Press, ? 2009. p. 251
- ↑ Richard K. Emmerson. Key Figures in Medieval Europe. Routledge, ? 2013, p. 255