特许经营

?? straipsn? ar jo skyri? reik?t? per?iūr?ti. Būtina i?taisyti gramatines klaidas, patikrinti ra?yb?, skyryb?, stili? ir pan. I?tais? pasteb?tas klaidas, i?trinkite ?? prane?im?.

?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius. Jūs galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius.

百度 同时，启动召回范围内的车辆信息核查和深度检测，及时下架问题车辆。

?? puslap? ar jo dal? reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Hejano laikotarpis (jap. 平安時代 = Heian-jidai) – Japonijos istorijos laikotarpis, buv?s ma?daug nuo 794 iki 1185 m. ?iuo laikotarpiu buvo stipriai jau?iama budizmo, taoizmo ir Kinijos ?taka. Laikotarpis ?ymus menu, ypa? poezija ir literatūra. Nors atrod?, kad ?al? valdo imperatoriai, did?iausia vald?ia buvo Fud?ivar?, kurie susij? per santuokas su imperatoriais, rankose. Pats ?odis Heian (平安) rei?kia ?taika ir ramyb?“.

Istorija

Heian laikotarpio prad?ia laikomas ?vykis, kai sostin? imperatoriaus Kamu buvo perkelta i? Nagaoka-kyō ? Heian-kyō. Laikotarpis laikomas Japonijos meno, kuriuo ?av?josi v?lyvesn?s kartos, vir?ūne. Tuo metu i?kilo samuraj? klas?, kuri prad?jo feodalin? laikotarp? Japonijoje.

Nors nominaliai ?al? vald? imperatorius, vald?ia buvo Fud?ivar? rankose, kurie su kitais kilmingaisiais savo interesus provincijose gyn? pasitelkdami karius, policij?, sargybinius. Kari? klas? palaipsniui gavo vis daugiau privilegij?. 939 m. Taira no Masakado sukilo Hita?io ?em?je ir beveik tuo metu Fud?ivara no Sumitomo sukilo vakaruose. Ta?iau kariai neper?m? vald?ios kaip buvo ?iogūnat? atveju.

D?l did?jan?ios kari? ?takos rūmuose kilo Hōgen sukilimas. Tuomet Taira no Kijomori atgaivino Fud?ivar? tradicij? paskirti anūk? imperatoriumi ir valdyti kaip regentui. Tairos klanas vald? iki Gempei karo, kuris ?ymi ?iogūnato prad?i?. Kamakura laikotarpis prasid?jo 1185 m., kai Minamoto no Joritomo at?m? vald?i? i? imperatori? ir ?kūr? bakufu arba Kamakuros ?iogūnat?.

Fud?ivar? regentyst?

Biodo-in Fenikso sal?, pastatyta XI a.

Kai imperatorius Kamu perk?l? sostin? ? Kiot?, jis ne tik sustiprino imperatoriaus autoritet?, bet ir pagerino vald?ios pad?t? geopoliti?kai. Nara buvo apleista tik po 70 met? i? dalies d?l vienuolio Domio ir budistini? institucij? stiprios ?takos pasaulietinei vald?iai. Kiotas buvo upe pasiekiamas i? jūros, o geri keliai ved? ? rytines provincijas. Ankstyvasis Heian laikotarpis (784–967 m.) t?s? Naros laikotarpio tradicijas. Sostin? buvo perstatyta Kinijos Tang? dinastijos sostin?s ?angano pavyzd?iu kaip ir Nara, tik padaryta didesne. Kamu steng?si pagerinti naudojam? Tang? stiliaus administracij?. Sistema, vadinama ricurio tur?jo atkurti Tang? imperij? Japonijoje, nepaisant ?mil?ini?ko i?sivystymo skirtumo tarp abiej? ?ali?“. Nepaisant Taika-Taihō reform? nuosmukio, imperatoriaus vald?ia buvo stipri ankstyvuoju Heian laikotarpiu. D?l Kamu nenoro vykdyti drastini? reform? buvo i?vengta ypa? a?trios politin?s kovos ir jis pripa??stamas vienu galingiausiu imperatoriumi Japonijos istorijoje.

Nors Kamu atsisak? visuotin?s karo prievol?s 792 m., jis vis tiek vykd? karinius veiksmus nor?damas pavergti emi?i, gyvenusius ?iaur?s ir ryt? Japonijoje. Pasiek?s laikin? laim?jim? 794 m., jis paskyr? nauj? vad?, kuriam suteik? titul? Seii Tai?ogun. Iki 801 m. ?iogūnas nugal?jo emi?i ir i?pl?t? ?alies plot? iki rytin?s Hon?iu dalies. Ta?iau imperatorius silpnai kontroliavo provincijas. IX ir X a. daug provincij? buvo galing? ?eim? rankose, kurios niekino imperatoriaus brukam? kini?k? ?em?s ir mokes?i? sistem?. Heian laikais Japonija buvo stabili, bet vald?ia atsidūr? Fud?ivar? klano rankose.

Po Kamu mirties 806 m. ir kovos d?l sosto tarp jo sūn? buvo sukurtos dvi naujos pareigyb?s patobulinti Taika-Taihō administracin? sistem?. Imperatoriaus asmenin? kanceliarija u?tikrino tiesiogin? administracini? nutarim? tvarkym?, o Mettrolpolijos policijos departamentas pakeit? ceremoninius imperijos sargybos dalinius. Nos ?ios ?staigos laikinai sustiprino imperatoriaus vald?i?, jas greitai prad?jo ignoruoti kaip ir kitas kini?ko stiliaus ?staigas dar j? atsiradimo stadijoje. Kinijos ?taka baig?si su paskutini?ja misija pas Tangus 838 m. Tuo metu Kinijoje buvo nuosmukis, o kin? budist? persekiojimai suma?ino japon? pagarb? kini?koms institucijoms.

Kaip Sogos klanas kontroliavo imperatorius VI a., Fud?ivaros IX a. susigiminiavo su imperatoriais, o vienas i? j? buvo imperatoriaus kanceliarijos galva. Kitas Fud?ivara tapo regentu (Ses?o) nepilname?iui imperatoriui, bet buvo paskirtas dar vienas regentas (Kamparu). IX a. keli imperatoriai nes?kmingai band? sutramdyti Fud?ivaras. Valdant imperatoriui Daigo (897–930 m.) Fud?ivar? regentyst? buvo sustabdyta, nes jis vald? tiesiogiai.

Ta?iau valdant Daigo Fud?ivaros nebuvo nustumtos nuo vald?ios, bet tapo stipresni. Silpn?jant imperatoriaus vald?iai Fud?ivaros su kitais kilming?j? klanais ir religin?mis institucijomis ?gijo vis didesnius dvarus (?oen) ir sukaup? gausesnius turtus X a. prad?ioje. Heian laikotarpio prad?ioje ?teisinus dvarus, religin?s institucijos, kurioms jie priklaus?, siek? j? nuosavyb?s nuolatinio pripa?inimo, mokes?i? panaikinimo ir imuniteto imperatoriaus inspekcijoms. ?emdirbiai pamat?, kad jiems patogiau priklausyti dvarams mainais u? dal? derliaus. ?mon?s ir ?em? vis labiau buvo u? imperatori?kojo apmokestinimo rib? ir pad?tis tapo tokia kaip prie? Taika reform?.

Pra?jus keliems de?imtme?iams po Daigo mirties Fud?ivar? vald?ia tapo absoliuti. Apie 1000 m. Fud?ivara no Mi?inaga gal?jo karūnuoti ar nuversti imperatori? kada panor?j?s. Tradiciniams pareigūnams buvo palikta ma?ai vald?ios ir visk? tvark? Fud?ivar? klano privati administracija.

Samuraj? i?kilimas

Ankstyvuoju laikotarpiu, kai ?aukimas ? armij? būdavo kontroliuojamas rūm?, provincijos aristokratai netur?jo ?takos karo reikaluose. Ta?iau 792 m. ?lugus sistemai vietiniai didikai parūpindavo armijai kari?. ?oen? savininkai tur?jo ?moni?, kai jie ?gijo naujas karines technologijas (nauji treniravimo metodai, galingesni lankai, ?arvai, arkliai ir kardai) ir susidūr? su blog?jan?ia pad?timi IX a., karin? tarnyba tapo neatsiejama ?oeno dalimi. Ne tik ?oenai, bet ir visuomenin?s ir religin?s institucijos suformavo sargybini? būrius. Palaipsniui provincijos auk?tuomen? tapo nauju kariniu elitu, kuris r?m?si kario (bu?i) ir samurajaus idealais.

Bu?i interesai buvo ?vairūs ir jie nukirto senus j?gos saitus X a. Bendri interesai, ?eim? saitai ir kilm? sukūr? karines grupes, kurios tapo ?eimos administracijos dalimi. Laikui b?gant karin?s ?eimos prad?jo telktis aplink rūm? aristokratus, kurie tapo svarbiomis provincij? figūromis. Karin?s ?eimos gaudavo presti?? d?l ry?i? su rūmais ir j? suteikt? karini? titul?. Fud?ivaros, Tairos, Minamoto klanas buvo i?kiliausios ?eimos, kurias r?m? naujasis karinis elitas.

Maisto produkcijos nuosmukis, gyventoj? gaus?jimas, ?eim? konfliktai d?l resurs? suk?l? Fud?ivar? nuosmuk? ir karinius neramumus X a. pabaigoje ir XI a. Galingieji klanai kov?si tarpusavyje, savinosi ?emes, ?kurdavo savo re?imus ir kitaip k?l? neramumus.

Dan-no-ura mū?io paveikslas, 1185 m. baland?io 25 d. Genpei karas.

Fud?ivaros kontroliavo sost? iki imperatoriaus Go-Sand?ijo (1068–1073 m.) valdymo. Jis buvo pirmasis Japonijos imperatorius, kurio motina nebuvo Fud?ivara nuo IX a. Go-Sand?ijas band? atstatyti centrin? vald?i? pats valdydamas ?al? ir skelbdamas reformas, kurios apkarp? Fud?ivar? ?tak?. Jis sukūr? pareigyb?, kuri tur?jo u?siimti dvar? dokument? per?iūra ir legalizavimu. Dauguma ?oen? nebuvo teisi?kai sertifikuoti, tad daugelis kilming? ?eim? i?sigando, kad praras savo ?emes. Be to ?is imperatorius sukūr? In?o pareigyb?: imperatorius atsistatydindavo savo ?p?dinio naudai, pasilikdamas sau vald?i?, kad grumt?si su Fud?ivar? regentais.

In?o u?pild? galios vakuum?, kur? paliko Fud?ivar? nuosmukis. Fud?ivaros i?saugojo savo visuomeninius postus, bet priimant sprendimus ? juos nebebuvo kreipiamas d?mesys. Laikui b?gant daugum? Fud?ivar? buvo pakeisti, daugiausiai kylan?io Minamoto klano nariais. Kai Fud?ivaros prad?jo nesutarti tarpusavyje ir suskilo ? dvi frakcijas, in?o vald? ?al?. 1086–1156 m. vald?ia buvo in?o rankose, o kari? kasta vis stipr?jo. Vyriausyb?je dominavo karin? j?ga, o ne pilietinis autoritetas.

Kova d?l sosto XII a. viduryje suteik? Fud?ivaros ?ans? sugr??ti ? vald?i?. Fud?ivara no Jorinaga palaik? atsistatydinus? imperatori? kruviname mū?yje 1156 m. prie? ?p?din?, kur? r?m? Taira ir Minamoto klanai (Hogen sukilimas). Galiausiai Fud?ivaros pralaim?jo, senoji vald?ios sistema buvo pakeista, in?o tapo bej?gis, o kariai per?m? rūm? reikalus pakeisdami Japonijos istorijos t?km?. 1159 m. susigrūm? Tairos ir Minamoto klanai (Heid?i sukilimas) ir po to Tairos 20 met? vald? ?al?. Tairos u?sidar? rūmuose ir nekreip? d?mesio ? provincijas. Galiausiai Minamoto no Joritomo sukilo prie? Tairas, kurie kontroliavo nepilnamet? imperatori? Antoku (Genpei karas).

Heian kultūra

Budizmo pl?tra

Danjogaranas Kojos kalne. Tai ?ingon sektos centras.

Bodisatva Fugen Enmei, XII a. pie?inys ant ?ilko, v?lyvasis Heian laikotarpis.

Budizmas prad?jo plisti Japonijoje Heian laikotarpiu per dvi ezoterines sektas: Tendai ir ?ingon. Tendai atsirado Kinijoje ir pagr?sta Lotoso sutra, svarbiausia Mahajana budizmo sutra. Sai?o perk?l? Tendai ? Japonij?. ?ingon yra ? Japonij? perkelta kini?ka Chen Yen mokykla, kuri? ? Japonij? atgabeno vienuolis Kūkai. Sai?o ir Kūkai siek? sujungti valstyb? ir religij?, u?sitikrinti auk?tuomen?s param?, d?l kurios atsirado nuomon? apie ?aristokrati?k? budizm?“. Svarbi Tendai doktrinos dalis buvo, kad nu?vitim? gali pasiekti ?bet kuri būtyb?“. Sai?o taip pat siek?, kad Tendai vienuoli? ??ventinimas būt? nepriklausomas. Nusistov?jo artimi santykiai tarp Tendai ?ventyklos ant Hiei kalno ir imperatoriaus rūm?, kurie buvo to kalno ?laite ?sikūrusioje naujojoje sostin?je. Tod?l Tendai rod? didel? pagarb? imperatoriui ir tautai. Pats imperatorius Kamu buvo didelis Tendai patronas, o v?liau per kelis ?imtme?ius ?i sekta tapo labai galinga. Kūkai dar? ?spūd? Kamu ?p?diniams ir kelioms japon? kartoms ne tik savo ?ventumu, bet ir poezija, kaligrafija, skulptūromis ir paveikslais. ?ingon d?l ?turting? simboli?, ritual? ir mandal?“ dauk kam k?l? susi?av?jim?.

Literatūra

Nors ra?ytin? kin? kalba (Kanbun) liko oficialia Heian laikotarpio rūm? kalba, kana atsiradimas ir platus naudojimas l?m? japoni?kos literatūros pl?tr?. Nepaisant keli? nauj? literatūros ?anr? (novel?, es?) atsiradimo, ra?tingumas buvo ?prastas tik rūmuose ir tarp vienuoli?.

?iuolaikinis Japonijos himnas (Kimi ga Yo) buvo sukurtas Heian laikotarpiu kaip ir Murasaki ?ikibu Sakm? apie princ? Gend?i, viena pirm?j? noveli? pasaulyje. Murasaki var?ov? Sei ?onagon savo steb?jimus ir apm?stymus patarnaujant imperatorienei sura?? Pagalv?s knygoje apie 990 m., kuri atskleid? kasdien? sostin?s gyvenim?. Heian laikotarpiu kūr? tokie poetai kaip Arivara no Narihira, Ono no Koma?i, Izumi ?ikibu, Murasaki ?ikibu, Saigio ir Fud?ivara no Teika. ?ymi japon? poema Iroha (いろは), kurios autoryst? neai?ki, sukurta Heian laikotarpiu.

Gro?is

Heian laikotarpiu gro?is buvo ?gero asmens“ sudedamoji dalis. Aristokratai vyrai ir moterys balino veidus ir da?? juodai dantis. Idealus rafinuotas vyras tur?jo nery?kius ūsus ir ne?ymi? o?io barzdel?, o ideali moteris tur?jo ma?as raudonai da?ytas lūpas, o antakiai būdavo nuskutami ir i?raunami, o auk??iau kaktoje būdavo nubr??iamos j? linijos.

Moterys augindavo ilgus blizgan?ius plaukus, o rafinuot?j? formalioje aprangoje būdavo ?dvylikos sluoksni? drabu?is“ (jūnihitoe), kurio sluoksni? skai?ius būdavo ?vairus. Kostiumus nulemdavo pareigyb?s ir met? laikai, o moter? drabu?iai ypa? sek? to m?nesio ar met? laiko g?li? spalv? kombinacijos sistem?.

Ekonomika

Nors Heian laikotarpis buvo nepaprastai taikus, bet teigiama, kad tuo metu Japonija nusilpo ekonomi?kai, o skurd? patyr? visi neskaitant ma?os grup?s i?rinkt?j?. Ry?i? lauk? kontrol? buvo pagrindinis pajam? ir galios ?altinis tokioms ?eimoms kaip Fud?ivaros. Heian laikotarpiu aristokrat? ?ger?j? ?moni?“ (Yokibito) buvo apie 5 tūkst., o visoj ?aly apie 5 mln. ?moni?. Viena i? prie?as?i? kod?l samurajai per?m? vald?i? buvo ta, kad kilmingieji buvo nekompetentingi valdant provincijas ir ?al?. Apie 1000 m. vald?ia nebe?inojo kaip i?leisti valiut? ir pinigai prad?jo dingti i? ekonomikos. Pinigus pakeit? ry?iai. Patikimo tarpininko ekonomikoje (pinig?) stygi? netiesiogiai rodo to meto novel?s. Pavyzd?iui, pasiuntiniams buvo atsilyginama tokiais naudingais daiktais kaip senas kimono, o ne mokama alga. Fud?ivaros taip pat nesugeb?jo palaikyti reikiam? policijos paj?g?, tad keliuose siaut?jo pl??ikai. Tai irgi iliustruojama novel?se, kai pagrindiniai veik?jai bijo keliauti naktimis.

?oen (feod?) sistema leido kilmingoms ?eimoms sukaupti didelius turtus, o ?ie da?nai būdavo panaudojami meno ir kultūros pl?trai.

?altiniai

• Kitagawa, J., Religion in Japanese History (New York: Columbia University Press, 1966)
• Morris, I., The World of the Shining Prince; Court Life in Ancient Japan (Oxford: Oxford University Press, 1964)
• Weinstein, S., ?Aristocratic Buddhism“ in D. H. Shively and W. H. McCullough, (eds.),The Cambridge History of Modern Japan; Volume 2, Heian Japan, (Cambridge: Cambridge University Press, 1999)