唐氏综合征是什么意思
Kitos reik?m?s – Madagaskaras (reik?m?s).
| Madagaskaro Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: ?O, mūs? mylimasis kra?te“ | |||||
 Madagaskaras ?em?lapyje
| |||||
| Valstybin? kalba | malagasi?, prancūz? | ||||
| Sostin? ir did?iausias miestas |
Antananaryvas | ||||
| Valstyb?s vadovai ? Prezidentas ? Ministras pirmininkas ? - |
Andry Rajoelina Christian Ntsay - | ||||
| Plotas ? I? viso ? % vandens |
587 040 km2 (46) 5.500 km2 (0,9 %) | ||||
| Gyventoj? ? 2017 ? Tankis |
25 612 972 (51) 31,68 ?m./km2 (136) | ||||
| BVP ? I? viso ? Vienam gyventojui |
2006 (progn.) 17,27 mlrd. $ (120) 900 $ (181) | ||||
| Valiuta | Madagaskaro ariaris (MGA) | ||||
| Laiko juosta ? Vasaros laikas |
UTC +3 n?ra | ||||
| Nepriklausomyb? Paskelbta
Pripa?inta |
nuo Prancūzijos 1960 m. bir?elio 26 d. | ||||
| Interneto kodas | .mg | ||||
| Telefono kodas | 261 | ||||
Madagaskaro Respublika (Madagaskaras) – valstyb? Madagaskaro saloje Indijos vandenyne, netoli rytinio Afrikos kranto.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Apie IV a. ? sal? atsik?l? pirmieji ?mon?s i? Pietry?i? Azijos regiono, sp?jama, i? Indonezijos. Apie VII a. ? salas ?m? skverbtis arabai. 1500 m. rugpjū?io 10 d. salose i?silaipino pirmasis europietis – portugalas Diego Diasas ir pavadino sal? San Lorenzo. Did?i?j? XIX a. dal? Madagaskaras buvo valdomas Madagaskaro karali?, kol 1895 m. prancūzai ?ved? kolonijin? valdym?. 1960 m. Madagaskaras formaliai atgavo nepriklausomyb?, nors ilgai i?liko didel? Prancūzijos ?taka, ypa? sprend?iant politinius ir ekonominius klausimus.
Politin? sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Madagaskaras yra pusiau prezidentin? demokratin? respublika. Pagrindinis ?alies vadovas yra Ministras pirmininkas. ?statym? leid?iamoji vald?ia priklauso Senatui ir Nacionalinei asambl?jai.
Nuo 2014 m. ?aliai vadovauja prezidentas Hery Rajaonarimampianina. 2015 m. gegu??s 26 d. ?alies parlamentas balsavimo būdu nu?alino prezident?, ta?iau v?liau konstitucinis teismas at?auk? ?? sprendim?.[1]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Madagaskaras susideda i? ?e?i? autonomini? provincij?, kurios suskirstytos ? 22 regionus. 2009 m. spalio m?nes? provincijos buvo panaikintos ir liko tik regionai.[2]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Madagaskaro sala nutolusi nuo rytin?s Afrikos pakrant?s 400 km. J? nuo Afrikos skiria Mozambiko s?siauris. ?i 1600 km ilgio (?iaur?s-piet? kryptimi) ir 600 000 km2 ploto sala yra ketvirta pagal dyd? pasaulyje po Grenlandijos, Naujosios Gvin?jos ir Borneo.
Unikali salos ekosistema prad?jo formuotis ma?daug prie? 120 mln. met?, kai prad?jo skirtis ?emynai. Pirminio Gondvanos superkontinento ?em?lapyje Madagaskaras ?siterp?s tarp pietinio Indijos kra?to ir ?iaurinio Antarktidos pajūrio.
Be Madagaskaro salos valstybei priklauso dar keletas aplinkini? sal?: B? sala, Borahos sala, Kombos sala, Micijo sala ir kt.
Per vis? rytin? salos pus? i? ?iaur?s ? pietus nusidriek?s Centrinis kalnynas (Vidurin? plynauk?t?), siekiantis 800–1500 m auk?t?, tektonini? veiksni? suskaidytas ? atskirus masyvus: Caratanan? (auk??iausia ?alies vieta, iki 2876 m), Anakaratr? (2643 m), Vohimehet? (1956 m). Daug u?gesusi? ugnikalni?, nereti ?em?s dreb?jimai. Kalnynas rytuose sta?iais skard?iais leid?iasi link vandenyno. Pagal rytin? krant? driekiasi siaura (20–30 km) pajūrio ?emuma. Vakarin? dal? u?ima daugiausia pla?ios ?emumos ir nedidel?s terasin?s auk?tumos (500–1000 m).
Up?s vandeningos, j? tinklas tankus. Svarbiausios up?s: Becibuka, Sufija, Mahavavis, Mangokis, Ciribihina ir kt. Yra e?er?, i? kuri? did?iausias Alaotra. Rytuose – Ampangalanos kanalas, dirbtin? ir natūrali? e?er? grandin?, sujungta kanalais, kuriuos prancūzai nuties? ? salos gilum?, driekiasi vir? 600 km i?ilgai Indijos vandenyno kranto.[3]
Klimatas tropinis, ?iaur?s vakaruose – subekvatorinis. Pajūrio ?emumose vidutin?s m?nesio temperatūros svyruoja tarp 20–26 ir 30 °C, krituli? kiekis per metus daug kur vir?ija 3000 mm. Centriniame kalnyne v?siau – būdingos 13–20 °C temperatūros, krituli? kiekis nuo 1000–1500 mm rytuose, einant ? vakarus m??ta iki 500–600 mm, o pietvakariuose iki 400 mm.
Beveik visas Madagaskaras kadaise buvo apaug?s mi?kais, bet dabar daug j? i?kirsta (mi?kingumas vos 10 %). Paplitusios antrin?s savanos, apaugusios baobabais, palm?mis. Sausiausioje dalyje – tropin?s pusdykum?s. Vakarin?je pakrant?je ve?i mangrov?s, rytin?je – kokospalmi? girait?s.[4] Saloje yra derling? raudon?emi?, tinkam? dirbti. Sala buvo labai seniai izoliuota nuo Afrikos ?emyno, tod?l trij? ketvirtadali? Madagaskaro augal? ir gyvūn? rū?i? daugiau niekur pasaulyje n?ra. U?sienis teikia didel? finansin? pagalb? apsaugoti ?ioms rū?ims ir j? buvein?ms, nes joms i?kilo gr?sm? d?l mi?k? kirtimo.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
Madagaskaro ekonomika daugiausia susideda i? ?em?s ūkio. Geriausios dirbamosios ?em?s yra rytuose ir ?iaur?s vakaruose. Pagrindiniai ?em?s ūkio pelno produktai yra kava, vanil?, cukranendr?s, gvazdik?liai, kakava. Pagrindiniai maisto produktai yra ry?iai, bananai, manijokai, pupel?s, rie?utai. Auginami dideli kiekiai namini? pauk??i?, galvij?, o?k?, avi?, kiauli?. ?vejybos ir medienos pramon?s yra vienos i? pagrindini?.
Gamintojai apsiriboja alkoholini? g?rim?, tekstil?s produktais, ?em?s ūkio produkt? apdirbimu. Yra keletas naftos perdirbimo ir automobili? surinkimo gamykl?. Pagrindin?s mineralin?s i?kasenos yra grafitas, anglis, boksitai, druska, cirkonas, pramoninis berilas, granatas. Veikia keli atviroje jūroje pastatyti naftos gr??iniai.
Madagaskaras vykdo labai ma?ai ?alies ekonomini? main?, tod?l importas didesnis u? eksport?. Pagrindiniai importo produktai yra metalai, ?vairūs ?rengimai, kuras, transporto ?ranga, plataus vartojimo prek?s, maisto produktai. Pagrindiniai eksporto produktai yra vanil?, kava, kiautuotieji v??iagyviai, cukrus, tekstil?s, naftos produktai. Pagrindiniai ?alies main? partneriai yra Prancūzija, Japonija, Italija, JAV.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Taip pat ?r. S?ra?as:Madagaskaro miestai
Salos gyventojai skirtingos kilm?s, nors did?iausi? grup? sudaro palikuonys indonezie?i?, veikiausiai ?sikūrusi? Madagaskare daugiau kaip prie? 1000 met?. Dabar dauguma malagasi? dirba ?em?s ūkyje arba pramon?s ?akose ?em?s ūkio produkcijai perdirbti. Sveikatos apsauga ir ?vietimas irgi prieinami ne visiems gyventojams, nors pastaruoju metu pasiekta nema?? laim?jim? gydant maliarij? ir kitas ligas.
Madagaskaro gyventojai – azijie?i? ir afrikie?i? taut? mi?inys, ?skaitant polinezie?ius, kurie pirmieji apgyvendino sal?. Did?iausios etnin?s grup?s:
- merina (3 mln.)
- betsileo (2 mln.)
- betsimisaraka (1,5 mln.)
- tsimihety (0,7 mln.)
- sakalava (0,7 mln.).
41 % gyventoj? – krik??ionys, pus? praktikuoja (52 %) tradicin? Madagaskaro religij?. Yra musulmon? (7 %).
I?silavinimas
Didel? dalis suaugusi?j? gyventoj? yra nera?tingi. Mergin? ra?tingumo lygis yra ma?esnis negu vaikin?. Vie?osios i?laidos ?vietimui buvo 16,4% vis? valstyb?s i?laid? 2000–2007 metais. Madagaskaras turi kelet? universitet?.
Sveikata
Gimstamumo rodiklis yra apie 5 vaikus vienai motinai. 100 tūkstan?i? gyventoj? tenka 29 gydytojai. Vidutin? gyvenimo trukm? buvo 58,4 met? XXI am?iaus prad?ioje. Du tre?daliai gyventoj? gyvena ?emiau tarptautin?s skurdo ribos 1,25 JAV $ per dien?.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Madagaskaro kultūra atspindi Pietry?i? Azijos, arab?, Afrikos ir Europos ?takos mi?in?.
Nacionalin? virtuv?
Ry?iai yra kiekvieno valgio pagrindas daugelyje ?alies dali?, kaip ir Azijoje. Patiekalai, pagaminti su ry?iais skiriasi priklausomai nuo vietos gauti maisto produkt? ir yra vadinami laoka.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Madagaskaro ry?iai
- Madagaskaro transportas
- Madagaskaro karin?s paj?gos
- Madagaskaro tarptautiniai santykiai
- Madagaskaro ?vent?s
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ Madagascan parliament votes to remove president from office
- ↑ ??alys ir skai?iai 2004“. Leidykla ?Briedis“. 2004 m. [neveikianti nuoroda]
- ↑ Encyclop?dia Britannica (2011). ?Madagascar“. Encyclop?dia Britannica. Eb.com. Suarchyvuota i? originalo 19 December 2011. Nuoroda tikrinta 25 August 2011.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 264
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
| ||||||||