大龙网联合九鼎投资打造约100个跨境电商小镇
| Piet? Osetijos Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
.png) Piet? Osetija ?em?lapyje
| |||||
| Valstybin? kalba | osetin?, rus? | ||||
| Sostin? ir did?iausias miestas |
Cchinvalis | ||||
| Valstyb?s vadovai ? Prezidentas ? Ministras Pirmininkas ? - |
Alanas Gaglojevas[1] Domentijus Kulumbegovas - | ||||
| Plotas ? I? viso ? % vandens |
3 900 km2 (?) n?ra duomen? | ||||
| Gyventoj? ? 2013 ? Tankis |
51 547 (?) 13 ?m./km2 (?) | ||||
| BVP ? I? viso ? Vienam gyventojui |
n?ra duomen? n?ra duomen? mlrd. - (?) n?ra duomen? - (?) | ||||
| Valiuta | Rusijos rublis | ||||
| Laiko juosta ? Vasaros laikas |
UTC +3 UTC +3 | ||||
| Nepriklausomyb? Paskelbta
|
nuo Gruzijos 1991 m. gruod?io 21 d. | ||||
| Interneto kodas | .n?ra | ||||
| Telefono kodas | +995 | ||||
Piet? Osetijos Respublika (Piet? Osetija; oset. Республик? Хуссар Ирыстон; rus. Республика Южная Осетия; gruz. ???????? ??????) – de facto nepriklausoma respublika, formaliai – Gruzijos dalis. Sostin? – Cchinvalis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Griūvant TSRS tuometin? Piet? Osetijos autonomin? sritis Gruzijos sud?tyje pareikalavo didesni? autonomini? teisi?. Gruzijai ?ias atsisakius suteikti, Piet? Osetijoje kilo separatistinis jud?jimas, remiamas Rusijos. 1991 m. paskelbta Piet? Osetijos nepriklausomyb?, 1992 m. surengtame nepriklausomyb?s referendume 99,9 % rink?j? pasisak? u? valstyb?s nepriklausomyb? nuo Gruzijos bei susijungim? su Rusija. Gruzija karine j?ga band? mal?inti separatistus. 2001 m. baland?io 8 d. referendumu priimta Piet? Osetijos Konstitucija. 2006 m. lapkri?io 12 d. remiantis referendumo rezultatais Piet? Osetija paskelb? savo nepriklausomyb?, kuri? v?liau pripa?ino keturios valstyb?s: Rusija, Nikaragva, Venesuela ir Tuvalu. Rusijos Federacija 2006 m. spalio 1 d. Piet? Osetijos teritorijoje prad?jo i?duoti gyventojams Rusijos Federacijos pilie?io pasus.
2008 m. karas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]2008 m. rugpjū?io 8 d. tarp Gruzijos ir separatistin?s autonomijos paj?g? ?vyko susir?mimai. Gruzija atakavo Cchinvalio miest? ketindama ji atsiimti i? separatistinio re?imo. Mū?iuose naudojama sunkioji technika, aviacija bei reaktyvin? artilerija.[2] ?uvo ?imtai ?moni?, daug su?eista.
Kaip atsakas ? m?ginan?ios atsiskirti Gruzijos dalies puolim? ? Piet? Osetijos teritorij? ?vesti papildomi Rusijos kariniai daliniai ir prad?jo kar? prie? Gruzij?[2]. Rusijos l?ktuvai bombardavo du Gruzijos miestus bei gruzin? pozicijas, Rusija pasiunt? karin?s technikos i? ?. Osetijos. Gruzijos kariuomen? kur? laik? kontroliavo beveik vis? Cchinval? ir buvo paskelbusi vienpuses paliaubas bei siūlym? osetinams pasiduoti. Ta?iau Rusijos aviacija smog? gruzin? aviacijos baz?ms ?alia Tbilisio. Atsakydama ? Rusijos puolimus Gruzija parei?k?, jog gali paskelbti Rusijai kar?. Gruzija paskelb? visuotin? mobilizacij?. Apie 150 Rusijos tank? atvyko ? Cchinval? ir susir?m? su gruzin? paj?gomis. Gruzinai apleido pozicijas mieste, kur? u??m? Rusija. Galiausiai Rusijos invazin?s paj?gos u??m? Gruzijos separatistines teritorijas, Piet? Osetij? ir Abchazij?, bei kitas Gruzijos teritorijas. Rusijos paj?gos sunaikino nema?a dal? Gruzijos infrastruktūros, apskai?iuota ?ala Gruzijai siekia 2 mlrd. JAV doleri?.[reikalingas ?altinis] Cchinvalio miestas visi?kai sunaikintas. Buvo pasira?yta paliaub? sutartis, kuri numat? Gruzijos ir Rusijos karini? dalini? pozicijos atstatym? ? pad?t?, buvusi? iki 2008 m. rugpjū?io 8 d. Ma?iau nei per 3 savaites po teritorij? u??mimo Rusija pripa?ino teritorij? nepriklausomyb?.
Piet? Osetijos turima ginkluot?
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Piet? Osetijos turima karin? technika: [reikalingas ?altinis]
- 87 tankai (T-72 ir T-55)
- 80 p?stinink? kovos ma?in? BMP-1 ir BMP-2
- 90 ?arvuot?j? transporteri? BTR-70 ir BTR-80
- ? ?arvuo?iai BMD-1 ir BRMD-2 (skai?ius ne?inomas)
- 3 sraigtasparniai Mil Mi-8
- 23 reaktyvin?s salvin?s kovos ma?inos BM-21 Grad
- 4 85 milimetr? pabūklai D-44
- 100 milimetr? zenitines ugnies pabūklai (skai?ius ne?inomas)
- 42 savaeigiai artilerijos pabūklai 122 mm 2C1 Gvozdika ir 152 mm 2C3 Akacija
- 40 82 mm ir 120 mm minosvaid?i?
- 30 122 mm haubic? D-30
- ? raketiniai zenitiniai kompleksai C–5 ir C-8 (?rengti ant sunkve?imi?, kiekis neskelbiamas).
- ? ne?iojami zenitiniai kompleksai Strela-10 (kiekis neskelbiamas)
- ? zenitin?s artilerijos savaeig?s ZSU-23-4 ?ilka (kiekis neskelbiamas)
- 200 ne?iojam? zenitini? kompleks? Igla.
- Greita?aud?i? artilerijos pabūkl? skai?ius neskelbiamas.
- 23 zenitin?s artilerijos patrankos ZU-23-2 (komplekte su vilkikais MT–LB)
- ?? Ne?inomas skai?ius 12,7 mm kulkosvaid?i? D?KM, NSV Utios
Prie?tankiniai ginklai:
- granatsvaid?iai RPG-7,
- vienkartiniai granatsvaid?iai RPG-8, RPG-22, RPG-27.
- stoviniai prie?tankiniai granatsvaid?iai SPG-9
- vir? 200 prie?tankini? valdom? raket? ?rengini? (9K14/9K11 ?Maliutka“, 9K111 ?Fagot“, 9K113 ?Konkurs“, 9M113 ?Konkurs – M“)
I?na?os
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
- ↑ ?Piet? Osetijos regionas atsisako referendumo d?l prisijungimo prie Rusijos“. LRT.
- ↑ 2,0 2,1 ?Gruzijoje - karo pad?tis (penktadienio ir ?e?tadienio ?vykiai)“. delfi.lt. Delfi. [[Atnaujinta rugpjū?io 9 d. 23.00 , lenta.ru, rian.ru, newsru.com, rustavi2, ELTA, www.lrt.lt]]. 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
| ||||||||