Kuveito valstyb? arab. ???????? ?????????? Dawlat al-Kuwayt
V?liava Herbas
Himnas: ?Nacionalinis himnas“
Kuveitas ?em?lapyje
Valstybin? kalba	arab?
Sostin? ir did?iausias miestas	Kuveitas
Valstyb?s vadovai  ? Emyras  ? Ministras pirmininkas  ? -	Mishal Al-Ahmadas Al D?aberas Al Saba Ahmad Al-Abdullah Al Saba -
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	17 818 km2 (152)
Gyventoj?  ? 2022  ? Tankis	4 294 621 (137) 242 ?m./km2 (60)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2019 218,40 mlrd. $ (63) 21 600 $ (37)
Valiuta	Kuveito dinaras (KWD)
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC+3 netaikomas
Nepriklausomyb? Paskelbta	nuo Jungtin?s Karalyst?s 1961 m. bir?elio 19 d.
Interneto kodas	.kw
Telefono kodas	965

百度 而当我再次启动游戏，莫妮卡（Monika）依然对我报以微笑。

Kuveitas (arab. ??????? = al-Kuwayt), oficialiai Kuveito Valstyb? (arab. ???? ??????? = Dawlat al-Kuwayt) – valstyb? Artimuosiuose Rytuose, Arabijos pusiasalio ?iaur?s rytuose, prie Persijos ?lankos. ?iaur?je ir vakaruose ribojasi su Iraku, pietuose – su Saudo Arabija. ?alies sostin? ir did?iausias miestas – Kuveitas.

Kuv i? arab? kalbos i?vertus rei?kia tvirtov?, o visas pavadinimas apytiksliai reik?t? tvirtov? pastatyta netoli vandens.

Istorija

Apie senesni?j? Kuveito istorij? – Bachreinas (regionas)

Ilg? laik? Kuveito istorija buvo neatsiejama nuo Persijos imperij? istorijos. Dabartinis Kuveitas formavosi nuo XVI am?iaus, o neoficialiai pripa?intas politiniu dariniu – XVIII am?iuje. ?alyje gyveno ?vairūs klanai, daugiausia ?sikūr? ties Kuveito ?lanka.

Dabartin? valdan?ioji Al Saba dinastija, buvo turtinga ?eima besivertusi prekyba, i?rinkta kuveitie?i? bendruomen?s.

1913 m. metais priklaus? Otoman? imperijai, ta?iau pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atiteko Jungtinei Karalystei, kuri oficialiai laik? Kuveit? nepriklausomu, nors j? vald? netiesiogiai.

D?ka atrastos naftos (apie 1930 m.), 1953 m. Kuveitas tapo did?iausiu naftos eksportuotoju. 1960 m. ?stojo ? OPEC.

1961 m. Kuveitas paskelb? nepriklausomyb?, kuri labai nepatiko kaimyniniam Irakui, kuris tur?jo didel? ?tak? ?alyje ir laik? Kuveit? savo provincija.

Pats skaud?iausias Kuveito istorijos etapas prasid?jo 1990 m. rugs?jo 2 dien?, kada Irakas ?ved? savo paj?gas, prad?damas Persijos ?lankos kar?, kuris neigiamai paveik? Kuveito naftos pramon? ir padar? milijardini? nuostoli?.

1991 m. vasario 28 d. Irako paj?gos i?vytos, atstatyta buvusi vald?ia – emyras Saba Al Ahmadas Al D?aberas Al Saba.

2003 m. i? Kuveito prasid?jo JAV vedamos koalicijos invazija ? Irak?.

Politin? sistema

Kuveitas – konstitucin? monarchija, turtinti seniausi? Pers? ?lankos ?alyse tiesiogiai renkam? parlament?. Valstyb?s galva – emyras (?iuo metu Mishal Al-Ahmadas Al D?aberas Al Saba). Kuveitas – viena i? nedaugelio arab? ?ali?, kur balsuoti turi teis? ir moterys.

?statymus leid?ia emyras ir Nacionalinis susirinkimas, kuriame yra 50 deputat?. Deputatai renkami 4 metams.

Administracinis suskirstymas

Kuveitas suskirstytas ? 6 muchafazas (muhafazat, vns. – muhafazah; skiaustuose nurodyta sostin?, plotas ir gyventoj? skai?ius 2005 m.):

• Al Achmad?io muchafaza (Al Achmadis, 5 120 km2, 393 861)
• Al Asimos muchafaza (Kuveitas, 200 km2, 261 013)
• Al D?ahros muchafaza (Al D?ahra, 12 130 km2, 272 373)
• Al Farvanijos muchafaza (Al Farvanija, 190 km2, 622 123)
• Havalio muchafaza (Havalis, 84 km2, 487 514)
• Mubarak Al Kabiro muchafaza (Mubarak Al Kabiras, 94 km2, 176 519)

Geografija

Kuveito ?em?lapis

Kuveitas nepasi?ymi jokiais gamtiniais objektais, jame n?ra nei e?er?, nei upi?, tik keletas oazi?. Kitas plotas (daugiau nei 90 %) – dykumos. Teritorijos auk?tis svyruoja nuo 0 iki 306 m (Auk??iausias ta?kas Mutla). Kuveitas pasi?ymi labai kar?tomis vasaromis, kuomet temperatūra pakyla iki 50° C, ir kar?tomis ?iemomis (~20° C). Did?iausia sala – Bubijanas.

Sostin? Kuveitas ?sikūr?s Kuveito ?lankos pakrant?je.

Ekonomika

Kuveitas – ekonomi?kai turtinga ?alis. Didelius turtus ?aliai ne?a pajamos i? naftos. Kuveite glūdi apie 10 % pasaulio naftos atsarg?. Net 95 % ?alies eksporto sudaro nafta. D?l skurd?i? gamtini? s?lyg? beveik nevystoma ?emdirbyst?. Kuveitas daugel? maisto produkt? importuoja, taip pat vykdo ?vejyb? Persijos ?lankoje. Kadangi Kuveite vandens atsargos labai menkos, 75 % vandens tenka importuoti arba distiliuoti.

Gyventojai

Kuveitie?i? jaunimas

2006 m. duomenimis, Kuveite gyveno 2 418 393 gyventoj?:

• 0-14 met? – 26,9 %
• 15-64 met? – 70,3 %
• 64 met? ir vyresni – 2,8 %

Kuveito etnin?s grup?s:

• kuveitie?iai 45 %,
• kiti arabai 35 %,
• piet? azijie?iai 9 %,
• iranie?iai 4 %,
• kiti 7 %.

Pagrindin? religija – Islamas, ?alyje j? praktikuoja 85 % (70 % – sunitai, 30 % – ?iitai), kitos religijos sudaro 15 %.

Kita informacija

• Kuveito ry?iai
• Kuveito transportas
• Kuveito karin?s paj?gos
• Kuveito tarptautiniai santykiai
• Kuveito ?vent?s

Nuorodos

Viki?odynas