肝火旺盛失眠吃什么药

Esvatinio Karalyst? svaz. Umbuso weSwatini angl. Kingdom of Eswatini
V?liava Herbas
Himnas: ?Dievas yra mūs? valdovas, Esvatini“
Esvatinis ?em?lapyje
Valstybin? kalba	svazi?, angl?
Sostin?	Mbaban? (administracin?) Lobamba (?statym? leidyba)
Did?iausias miestas	Mbaban?
Valstyb?s vadovai  ? Karalius  ? Ministras Pirmininkas  ? -	Msvatis III (Mswati III) Russell Dlamini -
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	17 364 km2 (157) 0,9 %
Gyventoj?  ? 2017  ? Tankis	1 320 356 (154) 68.2 ?m./km2 (135)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2007 m. 5,91 mlrd. $ (147) 5 500 $ (96)
Valiuta	Lilangenis
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC+2 n?ra
Nepriklausomyb? Paskelbta Pripa?inta	Nuo Jungtin?s Karalyst?s 1968 m. rugs?jo 6 d.
Interneto kodas	.sz
Telefono kodas	268

百度 若本次下调实现，将是国内油价年内首次二连跌。

Esvatinio Karalyst?, Esvatinis, anks?iau Svazilandas, Svazilendas (svazi? k. Umbuso weSwatini, angl. Kingdom of eSwatini) – valstyb? Piet? Afrikoje. Ribojasi su Piet? Afrikos respublika vakaruose ir Mozambiku rytuose. Esvatinis yra viena ma?iausi? ?ali? Afrikoje: i? ?iaur?s ? pietus ji driekiasi ne daugiau kaip 200 km, o i? ryt? ? vakarus – apie 130 km. Bet ?alies geografija ir klimatas labai ?vairūs: nuo v?saus kalnynuose iki kar?to lygumose. Dauguma gyventoj? yra svaziai, kalbantys svazi? kalba. Savo valstyb? jie ?kūr? valdant karaliui Ngwane III XVIII a. viduryje, o dabartin?s valstyb?s ribos buvo nustatytos 1881 m. Esvatinio ir jo gyventoj? – svazi? – pavadinimas kilo i? karaliaus Msva?io II, XIX a. ?al? suvienijusio ir teritorij? i?pl?tusio valdovo vardo. Po angl?-būr? karo 1903–1967 m. buvo Did?iosios Britanijos protektoratas; nepriklausomyb? paskelb? 1968 m. rugs?jo 3 d.

?alyje yra monarchija, karalius kartu yra ir valstyb?s vadovas, skiriantis ministr? pirminink? ir dal? atstov? ir i? auk?tutini?, ir i? ?emutini? parlamento rūm?. Rinkimai vyksta kas penkerius metus. Dabartin? konstitucija priimta 2005 m.

?alis yra Piet? Afrikos vystymo bendrijos, Afrikos S?jungos, taut? Sandraugos, Piet? Afrikos muit? s?jungos, COMESA nar?. Nacionalin? valiuta – lilangenis, susietas su PAR randu.

Istorija

Kra?tas gyvenamas nuo anks?iausi? paleolito laik?. Yra i?likusi uol? tapyba i? 25 000 m. pr. m. e. ?ia ilg? laik? gyveno med?iotojai ir rankiotojai koisanai, kuriuos palaipsniui i?stūm? bantai. Nuo IV a. randama ?emdirbyst?s ir gele?ies naudojimo po?ymi?. Nuo XI a. atsik?l? sot? ir nguni? kalbomis kalban?ios tautos. XVIII a., valdant karaliui Ngvanei III, svazi? tauta dabartinio Svazilando vietoje ?kūr? savo karalyst?.

XIX a. ketvirtojo de?imtme?io pabaigoje svazi? vadas Msvatis sukūr? didel? valstyb?, dukart didesn? u? dabartin? Svaziland?. 1843 m. ?al? apsupo Europos kolonijin?s valstyb?s, kurios k?sinosi ir ? Svaziland?. Labiausiai steng?si afrikanai, pusvel?iui supirk? ?emes i? vietini? vad?. 1894 m. Svazilandas tapo būr? respublikos Transvalio dalimi. 1903 m., po angl?-būr? karo Svazilendas per?jo ? Jungtin?s Karalyst?s priklausomyb?. 1968 m. ?alis tapo nepriklausoma. 1970 m. karalius Sobuza II at?auk? konstitucij? ir per?m? vis? vald?i? ? savo rankas. Sobuza II mir? 1982 m., jo paveld?toju tapo Msvatis III.

2018 m. baland?io 19 d., Svazilando karalius Msvatis III prane??, kad oficialus pavadinimas ?Svazilando Karalyst?“ yra pervadinamas ? ?Esvatinio Karalyst?“, pa?ymint 50-as svazi? valstyb?s nepriklausomyb?s metines. Naujas pavadinimas, Esvatinis (eSwatini), svazi? kalboje rei?kia ?svazi? ?em?“ (t. y., ? svazi? kalb? i?verstas ankstesnis angli?kas pavadinimas).

Politin? sistema

Valstyb?s galva – karalius, nuo 1986 m. – Msvati III. Karaliaus rankose sutelkta ?statym? leidimo ir ?statym? vykdomoji vald?ia.

Administracinis suskirstymas

?alies ?em?lapis

Svazilandas suskirstytas ? 4 rajonus – Hoho, Lubombo, Manzinio, ?iselvenio. Kiekviename rajone dar yra inkhundlos, smulkesni administraciniai vienetai – i? viso nacionaliniu lygmeniu 55. Kiekviena inkhundla turi vald?ios institucij? – komitet? (bucopho), renkam? 5 m.

Geografija

Svazilando kra?tovaizdis itin ?vairus. Mozambiko pasienyje i?kil? Lubombo kalnai, siekiantys 600 m auk?t? ir i?rai?yti upi? kanjon?. Centrin?je dalyje plyti lygumos (Veldas), skirstomos ? ?em?sias (Louveldas, ~250 m) ir vidurines (Midlevelas, ~700 m). Vakaruose yra Auk?tasis Veldas, j? sudaro Drakono kalnai. Juose yra auk??iausia ?alies vieta – Emlemb?s kalnas (1862 m auk??io).

?al? giliais tarpekliais rai?o up?s. Jos priklauso Indijos vandenyno baseinui – Komatis, Mbuluzis, Usutu, Ngvavuma. ?rengta keletas tvenkini?, pietuose ?siterpia Strijdomo tvenkinio kra?tas (Pongolos up?). Up?se krenta daugyb? kriokli?.

?iaur?s vakar? Svazilando kra?tovaizdis

Kalnuose plyti savanos, krūmynai, stepi? kra?tovaizd?iai, ?emiau yra subtropini? mi?k? ir dygi? krūmyn?. Yra Hlan?s karali?kasis nacionalinis parkas.

Klimatas subtropinis, vasaros lietingos, ?iemos sausos, v?sios. ?iem? temperatūra nukrenta iki 10–15 °C, kalnuose būna ?al?i?, vasar? temperatūra pakyla iki 20–25 °C, ?emumose gali pasiekti 40 °C. Vidutinis metinis krituli? kiekis nuo 500–900 rytuose iki 1000–2000 vakaruose.

Ekonomika

Svazilandas turi i?pl?tot? ?em?s ūk?, yra tinkam? gyvulininkystei ?emi?. Cukranendr?s yra ?alies pirmaujantis eksporto produktas. Kiti ?em?s ūkio produktai: citrusiniai vaisiai, ry?iai, medviln?, kukurūzai, sorgai, ananasai, tabakas. Ekspotuojama daug galvij?, taip pat auginamos o?kos. Svazilando gyventojai pragyvena i? ?em?s ūkio, kuris yra bendruomen?s ?em?se paskirstytose gen?i? vad?.

Svazilando mineralin?s i?kasenos yra asbestas, akmens anglis, molis, deimantai. Akmen? karjerai svarbūs ?alies pramonei. Pagrindin?s pramon?s ?akos – maisto produkt? sektorius, drabu?i? ir nedidelio kiekio plataus vartojimo preki? gamyba. Daugelis Svazilando gyventoj? dirba Piet? Afrikos kasyklose.

Pagrindin? ?alies main? partner? yra Piet? Afrikos Respublika.

Gyventojai

Svazi? karalait? ritualo metu

Dauguma Svazilando gyventoj? gyvena Auk?tajame ir Viduriniame Velduose, ?emumos ir rytiniai kalnai gyvenami retai. 97 % gyventoj? sudaro juodaod?iai, daugiausia svaziai, ta?iau yra ir zul?, tsong?. Likusieji gyventojai – daugiausia baltieji afrikanai.

Svazi? kalba yra valstybin? ir pla?iausiai vartojama ?alyje, ta?iau kaip ra?t?, oficiali kalba naudojama angl?.

82,7 % ?alies gyventoj? i?pa??sta krik??ionyb?. Apie 40 % Svazilando gyventoj? priklauso protestanti?koms ba?ny?iomis (Afrikos sionist?, anglikon? ir kt.), 20 % yra katalikai. 2012 m. liepos 18 d. ?alies anglikon? kunige tapo Ellinah Wamukoya – ji tapo pirm?ja moterimi kunige visoje Afrikoje. Apie 1 % tikin?i?j? sudaro musulmonai, yra bahaj?, hinduist?.

Dauguma mir?i? kyla d?l AIDS ir tuberkulioz?s. 2004 m. 38,8 % i?tirt? besilaukian?i? moter? buvo u?sikr?tusios AIDS. Vidutin? gyvenimo trukm? nuo 61 m. 2000 m. nukrito iki 32 2009 m. 2013 m. vidutin? gyvenimo trukm? siek? 50 m.

Kultūra

Tradiciniai svazi? būstai

Pagrindiniu svazi? socialiniu vienetu galima laikyti sodyb?. Tradici?kai gyvenama avilio formos pastate su stogu, sur?stu i? sausos ?ol?s. Poligaminiame nam? ūkyje kiekviena ?mona turi savo atskir? trobel? ir nendr?mis tvert? kiem?. Yra 3 tip? pastatai – miegoti, maistui gaminti ir sand?liuot. Didesn?se sodybose yra pastat? viengungiams ir sve?iams apgyvendinti. Geriausiai ?inomas Svazilando kultūrinis renginys – kasmet vykstantis umhlanga nendri? ?okis. 8 dienas trunkan?ioje ceremonijoje mergait?s skabo nendres, ?teikia jas karalienei motinai ir ?oka.

Kitas svarbus renginys – incvala, pagrindinis ritualas.

Kita informacija

Viki?odynas

• Esvatinio ry?iai
• Esvatinio transportas
• Esvatinio karin?s paj?gos
• Esvatinio tarptautiniai santykiai
• Esvatinio ?vent?s

Nuorodos

• Vyriausyb?s svetain?
• C?V statistika Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• BBC profilis
• Svazilando turizmas