孩子喉咙痛吃什么药好

Japonija jap. 日本国 Nippon-koku / Nihon-koku
V?liava Herbas
Himnas: ?Imperatori?koji vald?ia“
Japonija ?em?lapyje
Valstybin? kalba	japon?
Sostin? ir did?iausias miestas	Tokijas
Valstyb?s vadovai  ? Imperatorius  ? Ministras pirmininkas	Naruhito Shigeru Ishiba
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	377 975 km2 (62) 1,4 %
Gyventoj?  ? 2021  ? Tankis	125 927 902 (11) 332 ?m./km2 (24)
BVP  ? I? viso  ? Vienam gyventojui	2022 4 912,147 mlrd. $ (3) 39 243 $ (26)
Valiuta	Japonijos jena (￥)
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC+9 (JST) netaikomas
Nepriklausomyb? Valstyb?s ?kūrimo diena Konstitucija	- 660 m. pr. m. e. vasario 11 d. 1947 m. gegu??s 3 d.
Interneto kodas	.jp
Telefono kodas	+81
Kir?iavimas	Japònija

Straipsnyje yra japoni?kas tekstas. Be tinkamo ?rifto tikriausiai vietoj kand?i arba kanos matysite klaustukus, kvadrat?lius ar kitokius ?enklus.

百度 在新的时代背景下，基于思想比较的视角、文本解读的方法以及历史生成的维度，从思维方式变革、自由观变革、历史观变革三个视界重释历史唯物主义的本真精神，对于彰显马克思主义哲学的本真智慧、活的灵魂及其走向当代的方法论启示，具有重要理论意义和实践价值。

Japonija (jap. 日本 = Nippon arba Nihon) – sal? valstyb? Ryt? Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Ryt? Kinijos jūr?. ? vakarus nuo ?alies ?sikūrusios Kinija, Kor?ja ir Rusija. Japonijos archipelag? sudaro keturios didel?s – Hon?iū, Hokaidas, Kiū?iū, ?ikoku – ir apie 6800 ma?esni? sal? (i? kuri? did?iausia – Okinavos sala Riukiu salyne). ?alies sostin? ir did?iausias miestas – Tokijas. Kiti didieji miestai: Jokohama, Osaka, Nagoja, Saporas, Fukuoka, Kob? ir Kiotas.

Daugumos Japonijos sal? pavir?ius kalnuotas, nema?a dalis turi ugnikalni?. Auk??iausia Japonijos vir?ūn?, Fudzijamos kalnas (富士山 Fud?isan), yra ugnikalnis. Pagal gyventoj? skai?i? Japonija de?imta – joje gyvena apie 128 mln. gyventoj?. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostin?, bei kelios j? supan?ios prefektūros, yra did?iausia metropolin? zona pasaulyje, turinti vir? 30 mln. gyventoj?.

Archeologiniais tyrin?jimais nustatyta, kad ?mon?s Japonijos salyne gyveno dar v?lyvajame paleolito laikotarpyje. Pirm?kart apie Japonij? trumpai u?simenama I a. Kinijos istorijos tekstuose.

Japonija yra tre?ia pagal nominal?j? BVP ir septinta pagal ginklavimosi biud?et?. Tai taip pat ketvirta did?iausia eksportuotoja ir ?e?ta did?iausia importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobili? detal?mis. Yra JTO, OECD, G8, G4 ir APEC nar?. JT ir PSO duomenimis, Japonijoje vidutin? gyvenimo trukm? ilgiausia pasaulyje, o kūdiki? mirtingumas – vienas ma?iausi?. Japonijoje itin auk?tas gyvenimo lygis – pagal ?SRI indeks? Japonija yra 10-a pasaulyje.

Istorija

1274 m. ir 1281 m. vykusios mongol? invazijos ? Japonij? buvo s?kmingai atremtos.

Manoma, kad pirmieji Japonijos gyventojai buvo ainu ir malazijie?i? – polinezie?i? prot?viai, kuri? dalis jūr? keliu persik?l? ? ?iaur?s Amerik?. Tai – vadinamieji D?iomono ?mon?s (縄文人 – D?ōmond?in) priklaus? australoidinei rasei. Prasid?jus at?ilimui, po paskutiniojo ledynme?io, (apie 12 000 met? pr. m. e.) susikūr? D?iomono kultūra (縄文文化 – D?ōmonbunka). Tai buvo pusiau s?slūs med?iotojai-rink?jai – pirm? ?inom? keramikos dirbini? gamintojai.

Apie 300 m. pr. m. e. prasid?jo dar viena invazija ? salyn?, grei?iausiai vykusi i? Kor?jos ir susijusi su Ko?iosono valstyb?s ekspansija. Naujieji atsik?l?liai Japonijoje vadinami Jajojaus ?mon?mis (弥生人 – Jajoid?in) ir atsine?? gele?ies apdirbimo bei ?emdirbyst?s paslaptis – Jajojaus kultūr? (弥生文化 – Jajoibunka). Mai?antis vietiniams gyventojams su atsik?l?liais formavosi japon? tautyb?.

?iauriniame Kiū?iū, v?liau ir pietiniame Hon?iū, i?plito savitos gele?ies am?iaus kultūros, formavosi pirmosios valstyb?l?s. I?kelta hipotez?, kad 167 m. apie 30 nedideli? valstybi? suvienijo mag?-?yn? Himiko(卑弥呼). Hon?iū saloje (Asukos regione) prad?jo dominuoti Jamato (大和) valstyb?, kurioje labiausiai garbinama buvo saul?s deiv? Amaterasu (japoni?kai 天照大神 Amaterasu-ōmikami), i? kurios imperatoriai kildino savo dinastij?. Pasak mitologijos, Jamato apie 660 m. pr. m. e. ?kūr? legendinis imperatorius 神武 天皇 – D?immu Tennō. Pirmasis istori?kai ?rodytas imperatorius yra 応神天皇 (ōd?in Tennō) Od?inas, vald?s apie 270–310 m. (kitais duomenimis – 270–300).

Senov? (V a. – 1185 m.)

Didysis Buda Tōdai-d?i (東大寺) ?ventykloje, 752 m.

Ra?ytin? Japonijos istorija prasid?jo V-VI a., kai salose ?m? plisti kin? ra?tas, budizmas ir kitos kin? kultūrin?s tradicijos. Po 645 m. Taika reformos japonai pertvark? vald?ios struktūras pagal kin? pavyzd?.

Nuo VIII a., Naros laikotarpiu pla?iai propaguotas budizmas. Tuo metu buvo para?yti senieji Japonijos metra??iai ?Kod?iki“ (古事記 – 712 m.), ?Fudoki“ (風土記 – 713–740 m.) ir ?Nihon?ioki“ (日本書紀 arba ?Nihongi“ 日本紀) (720).

794 m. sostin? perk?lus ? Hejano (平安京 – Heian-kiō miest? (dabartin? – Kiot? – 京都), kuris Japonijos sostine i?buvo daugiau nei tūkstantmet?, prasid?jo Heian laikotarpis (平安時代 – Heian d?idai). Tuo metu imperatoriai jau buvo beveik netek? centrin?s vald?ios, visk? kontroliavo Fud?ivar? klanas (藤原氏 Fud?ivara-?i). ?is laikotarpis da?nai vadinamas Japonijos aukso am?iumi, nes jo metu suklest?jo japon? menas, poezija ir literatūra.

Viduram?iai (1185–1603 m.)

Jau Heian laikotarpio antroje pus?je formavosi kari?-samuraj? sluoksnis, o ?em?s nuosavyb? tapo vis ma?iau priklausoma nuo centrin?s vald?ios – atsirado autarkiniai ūkiai ?iōen(荘園). Po penkerius metus trukusio Genpei karo(源平 合戦 – Gempei kassen) tarp Minamoto (源) (Gend?i 源氏) ir Taira (平) (Heike – 平家 arba Hei?i – 平氏 – dar kitaip skaitoma Taira-?i) klan?, laim?jo Joritomo Minamoto (源 頼朝 – Minamoto no Joritomo), kuris tapo pirmuoju Japonijos ?iogunu (jap. 将軍 ?iōgun), 1185 m. Kamakuros mieste ?kūr?s karin? vald?i? – Kamakuros ?iōgunat? (jap. 鎌倉幕府 Kamakura bakufu). 1274 ir 1281 m. atmu?ti du Yuan (元) mongol? antpuoliai. Tai – legendos apie kamikadz? (?dievi?kojo v?jo“ 神風) gimimas.

Nuo 1330 m. Japonija buvo visai susiskald?iusi. Vyko nuolatiniai karai tarp dominuojan?i? ?iogūn? klan? d?l vald?ios visoje Japonijos teritorijoje.

XVI a. salas pasiek? Anglijos, Portugalijos, Nyderland? ir Ispanijos prekybininkai bei misionieriai, nuo ko prasid?jo intensyvus japoni?kosios ir Vakar? kultūr? keitimasis.

Naujieji laikai (1603–1868 m.)

1600 metais ?iogunas Iejasu Tokugava (徳川 家康 Tokugava Iejasu) paskutiniame ir sprend?iamajame mū?yje galutinai sumu?? dalinius kunigaik??ius daimio (大名 Daimyō) bei kitus ?iogunus ir, 1603 m. pasiskelb?s visos Japonijos ?iogunu, suvienijo ?al?, perkeldamas sostin? ? Edo (江戸) (dabartin? Tokij?).

Labai greitai Tokugav? klano ?iogunai i?var? i? ?alies visus katalik? misionierius, ?tardami, kad ?ie dar? didel? ?tak? vietiniams didikams ir gal?jo organizuoti feodalinius sukilimus. ?alyje gal?jo likti tik oland? pirkliai, kuri? jud?jimo laisv? ir net prekybos apimtys buvo labai ribojamos. Jiems buvo leid?iama atplaukti tik ? vien? Japonijos uost? – Nagasak? (長崎).

V?liau, bijodami Kinijos invazijos, japonai dar labiau izoliavosi nuo i?orinio pasaulio, ?is izoliacijos periodas, apimantis Edo laikotarp?, truko du su puse am?iaus.

Meid?i periodas (1868–1912 m.)

1853 m. Edo (Tokijo) ?lankoje prie?ais būsim?j? Jokoham? (横浜) pasirod? JAV laivynas ir privert? Japonij? atsiverti pasauliui. 1867 m. atsistatydino paskutinis Tokugav? ?iogunas Jo?inobu Tokugava (徳川 慶喜 – Tokugava Jo?inobu) ir simbolin? vald?ia buvo perleista jaunam imperatoriui Meid?i (明治 天皇 – Meid?i-tennō). Prad?ta Meid?i restauracija. 1868 m. prasid?jo did?iuliai ekonominiai, politiniai ir socialiniai poky?iai, kuri? metu modernesni? vakar? pavyzd?iu gan greitai pritaikytos vald?ios struktūros, teisin? sistema bei kariuomen?. 1875 m. sustipr?jusi imperija s?kmingai prijung? Riūkiū karalyst?, nugal?jo Kinij? ir Rusij? (1904–1905), ir 1910 metais jau kontroliavo Taivan?, pus? Sachalino, Kor?j?. Antant?s bloko, kurio pus?je kovojo Japonija, pergal? pirmajame pasauliniame kare padidino ?alies ?tak? pasauliniu mastu ir leido jai toliau vykdyti ekspancionistin? politik? 1931 m. okupuojant Mand?iūrij?. D?l pastarojo poelgio Japonija susilauk? Taut? S?jungos pasmerkimo, i? kurios po 2 m. i?stojo. 1936 m. tarp Japonijos ir Nacistin?s Vokietijos buvo pasira?ytas Antikominterno paktas.

Naujausieji laikai (1912 m. – dabartis)

L?ktuvne?is Akagi

Antrajame pasauliniame kare Japonija kovojo A?ies pus?je, ? kar? ?trauk? Jungtines Amerikos Valstijas, 1941 m. gruod?io 7 d. u?puolusi Perl Harboro uoste dislokuot? JAV laivyn?. Nors amerikie?iai 1945 m. rugpjū?io 6 ir 9 dienomis ant Nagasakio ir Hiro?imos (広島) numet? atomines bombas, Japonija kapituliavo tik 1945 m. rugpjū?io 15 d., nesugeb?dama atremti SSRS puolim? Mand?iūrijoje, Kinijoje ir Kor?joje. Karas Japonijai kainavo milijonus gyvybi?, ?alies pramon? ir infrastruktūra buvo beveik visi?kai sugriautos. 1946 m. buvo su?auktas Tarptautinis karinis Tolim?j? Ryt? tribunolas Japonijos lyderi? nuteisimui u? karinius nusikaltimus.

Po karo Japonija buvo okupuota iki 1952 m., JAV kariuomen?s baz?s ?ioje ?alyje yra iki ?iol. JAV atsako u? Japonijos neutraliteto i?saugojim?. Pokario laikotarpiu Japonija tapo pacifistine ?alimi, JAV palaikoma spar?iai modernizavosi, o ?alies BVP i?augo iki antro did?iausio pasaulyje.

Politin? sistema

Japonijos parlamento pastatas Nagata?ijuje, ?ijodoje, Tokijuje

Japonijos vyriausyb?s antspaudas

Pagal 1947 m. i?leist? ?alies konstitucij?, Japonija yra unitarin? konstitucin? monarchija, su imperatoriumi ir i?rinktu Japonijos parlamentu Kokkai – 国会.

Formali valstyb?s galva – imperatorius (Tennō), kurio galios labai apribotos. Pagal Konstitucij? jis yra ?alies ir ?moni? vienyb?s simbolis, neturintis auk??iausiosios vald?ios. Dabartinis imperatorius – Naruhito (徳仁). Did?iausi? politin? gali? turi Ministras Pirmininkas ir kiti ? parlament? i?rinkti nariai, tuo tarpu auk??iausioji vald?ia priklauso japon? liaud?iai.

?statym? leidybos vald?ia priklauso Parlamentui (Kokkai), kur? sudaro dveji rūmai: Atstov? rūmai (衆議院; ?iūgiin) i? 480 nari?, pilie?i? renkami kas ketverius metus ar po paleidimo, ir Patar?j? rūmai (参議院; Sangiin) i? 242 nari?, slaptu balsavimu pilie?i? renkami kas ?e?erius metus. Teis? balsuoti turi vyresni nei 20 m. asmenys. Nuo 1955 m., i?skyrus trumpai egzistavusi? koalicin? vyriausyb?, suformuot? i? opozicini? partij? 1993 m., Parlamente daugum? tur?jo liberalkonservatyvi liberal? demokrat? partija. Po 2009 m. rinkim? jai teko pasitraukti ? opozicij?, o valdan?i?ja tapo socialliberalioji Demokrat? partija.

Vyriausyb?s vadovu yra ministras pirmininkas, renkamas parlamento nari? ir skiriamas imperatoriaus. Tam, kad i?likt? pareigose, jis turi neprarasti Atstov? Rūm? nari? pasitik?jimo. Vykdomoji vald?ia priklauso ministr? kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko. Ministras pirmininkas taip pat yra ministr? kabineto vadovas, skiriantis ir atleid?iantis ministrus, kuri? dauguma privalo būti Parlamento nariai. Dabartinis Japonijos ministras pirmininkas yra Shinzō Abe.

Japonijos teisin? sistema, istori?kai veikiama Kinijos teis?s, visi?kai savaranki?kai formavosi Edo laikotarpiu (pavyzdys – 1742 m. i?leistas teisynas Kujikata Osadamegaki (公事方 御定書 – Kud?ikata Osadamegaki). Ta?iau nuo XIX a. pab. Japonijos teisinei sistemai did?iul? ?tak? dar? Europos (ypa? Prancūzijos ir Vokietijos) teis?.

Pagal dabartin? konstitucij? imperatorius neturi vetavimo teis?s ir privalo pasira?yti visus Parlamento priimtus ?statymus. Japonijos teism? sistema dalijama ? keturias pakopas: Auk??iausi?j? Teism? (最高裁判所; Saikō-Saiban?o) ir tris ?emesni?j? teism? lygius. Svarbiausia Japonijos statutin?s teis?s dalis yra ?e?i? kodeks? rinkinys Roppō.

Administracinis suskirstymas

Japonijos prefektūr? ?em?lapis

Nors tradici?kai ?prasta Japonij? skirstyti ? 8 regionus, administrati?kai ?alis suskirstyta ? 47 prefektūras, kuri? kiekvien? valdo i?rinkti gubernatoriai, ?statym? leid?iamasis organas ir administracijos biurokratija. Prefektūros susiformavo XIX a. pabaigoje vietoj daugiau nei tūkstant? met? egzistavusi? kit? administracini? vienet?, – ?emi?.

Vis? prefektūr? s?ra?as pagal region?:

• Hokaido regionas (Hokkaidō):

1 Hokaido prefektūra (Hokkaidō)

• Tohoku regionas (Tōhoku):

2 Aomorio prefektūra (Aomori-ken)

3 Ivat?s prefektūra (Ivate-ken)

4 Mijagio prefektūra (Mijagi-ken)

5 Akitos prefektūra (Akita-ken)

6 Jamagatos prefektūra (Jamagata-ken)

7 Fuku?imos prefektūra (Fuku?ima-ken)

• Kanto regionas (Kantō):

8 Ibaraki prefektūra (Ibaraki-ken)

9 To?igio prefektūra (To?igi-ken)

10 Gunmos prefektūra (Gunma-ken)

11 Saitamos prefektūra (Saitama-ken)

12 ?ibos prefektūra (?iba-ken)

13 Tokijo prefektūra (Tōkiō-to)

14 Kanagavos prefektūra (Kanagava-ken)

• ?iūbu regionas (?iūbu):

15 Niigatos prefektūra (Niigata-ken)

16 Tojamos prefektūra (Tojama-ken)

17 I?ikavos prefektūra (I?ikava-ken)

18 Fukujo prefektūra (Fukui-ken)

19 Jamana?io prefektūra (Jamana?i-ken)

20 Nagano prefektūra (Nagano-ken)

21 Gifu prefektūra (Gifu-ken)

22 ?idzuokos prefektūra (?izuoka-ken)

23 Ai?io prefektūra (Ai?i-ken)

• Kansajo regionas (Kinki):

24 Mie prefektūra (Mie-ken)

25 ?iga prefektūra (?iga-ken)

26 Kioto prefektūra (Kiōto-fu)

27 Osakos prefektūra (ōsaka-fu)

28 Hiogo prefektūra (Hiōgo-ken)

29 Naros prefektūra (Nara-ken)

30 Vakajamos prefektūra (Vakajama-ken)

• ?iūgoku regionas (?iūgoku):

31 Totorio prefektūra (Tottori-ken)

32 ?iman?s prefektūra (?imane-ken)

33 Okajamos prefektūra (Okajama-ken)

34 Hiro?imos prefektūra (Hiro?ima-ken)

35 Jamagu?io prefektūra (Jamagu?i-ken)

• ?ikoku (?ikoku):

36 Toku?imos prefektūra (Toku?ima-ken)

37 Kagavos prefektūra (Kagava-ken)

38 Ehim?s prefektūra (Ehime-ken)

39 Ko?io prefektūra (Kō?i-ken)

• Kiū?iū (Kiū?iū):

40 Fukuokos prefektūra (Fukuoka-ken)

41 Sagos prefektūra (Saga-ken)

42 Nagasakio prefektūra (Nagasaki-ken)

43 Kumamoto prefektūra (Kumamoto-ken)

44 Oitos prefektūra (ōita-ken)

45 Mijadzakio prefektūra (Mijazaki-ken)

46 Kago?imos prefektūra (Kago?ima-ken)

• Okinavos sala (Okinava) regionas:

47 Okinavos prefektūra (Okinava-ken)

Pats Tokijas suskirstytas ? 23 seniūnijas (東京区 Tōkiō-ku), kuri kieviena turi miesto savivald?. Dabartiniu metu ?alis vykdo administracin? pertvark? sujungdama daug miest?, miesteli? ir kaim?. ?ia pertvarka siekiama suma?inti subperefktūrinio lygio administracini? region? skai?i? bei suma?inti administracines i?laidas.

Japonijoje daug didmies?i?, atliekan?i? svarb? vaidmen? Japonijos kultūroje, pavelde ir ekonomikoje.

Geografija

Japonijos palydovin? nuotrauka

Sakurad?ima – aktyviausias ugnikalnis Japonijoje

Japonija – sal? valstyb?, i?sid?s?iusi palei Azijos Ramiojo vandenyno pakrant?. I? ryt? salas supa Ramusis vandenynas, vakaruose – Japonijos jūra, pietuose – Ryt? Kinijos, ?iaur?je – Ochotsko jūra. Tarp Hon?iū ir ?ikoku sal? ?siterpusi Seto Naikai (vidaus) jūra.

Tai ketvirta pagal dyd? po Indonezijos, Madagaskaro ir Papua-Naujosios Gvin?jos salose esanti valstyb?. ?al? sudaro 6852 salos, i? kuri? tik apie 340 yra didesn?s nei 1 km2.

Did?iausios Japonijos salos yra keturios. I? piet? ? ?iaur?: Kiū?iū (九州 – 36 554 km2), ?ikoku (四国 – 18 825 km2), Hon?iū (本州, did?iausia sala – 230 448 km2) ir Hokaidas (北海道 – 78 073 km2).

Apie 70–80 % visos Japonijos teritorijos u?ima mi?kingi, kalnuoti, ?emdirbystei ar pramonei netinkami plotai. Tai l?m? ne?prastai didel? gyventoj? tank? urbanizuotose vietov?se, daugiausia ?sikūrusiose prie krant?. Japonija yra viena tankiausiai apgyvendint? ?ali?.

Japonijos salynas ?sikūr?s labai tektoni?kai aktyvioje zonoje, vadinamoje Ugnies ?iedu, kur susiduria 3 tektonin?s platformos. D?l to Japonij? da?nai kre?ia nestiprūs po?eminiai smūgiai, nereti ?ia ir ugnikalni? i?siver?imai. Destruktyvūs ?em?s dreb?jimai, da?nai sukeliantys cunamius i?tinka Japonij? keliskart metuose. Pastarieji stipriausi dreb?jimai ?al? i?tiko 1995, 2004 ir 2011 m. ?alyje gausu kar?t?j? versmi?, kurios i?naudojamos turizme kaip pramoga.

Did?iajai daliai Japonijos teritorijos būdingas vidutini? platum? klimatas, kuris, d?l Japonijos didelio i?t?stumo i? ?iaur?s ? pietus, ?vairiose Japonijos dalyse ?ymiai skiriasi. Pagal Japonijos geografinius bruo?us galima i?skirti 6 pagrindines klimato zonas:

• Hokaido. ?iauriausiajai Japonijos sri?iai būdingos ilgos, ?altos ?iemos ir trumpos pakankamai v?sios vasaros. Dideliu krituli? kiekiu teritorija nepasi?ymi, ta?iau ?iem? ?ia da?nai pasitaiko sniego klod?.
• Japonijos jūros. Vakariniame Hon?iū krante ?iaur?s vakar? v?jas ?iemos metu atne?a daug sniego. Vasaros ?ia kiek v?sesn?s nei Ramiojo vandenyno zonoje, ta?iau ne?prast? kar??i? pasitaiko da?nai d?l vyraujan?io v?jo feno.
• Centrin?s auk?tumos. Būdingas tipinis ?emyninis klimatas – didel? metin? ir paros temperatūr? amplitud?, ma?ai krituli?.
• Japonijos vidin?s jūros. ?iūgoku ir ?ikoku esantys kalnai apsaugo zon? nuo sezonini? v?j?, tod?l ?iai zonai būdingas ?velnus klimatas.
• Ramiojo vandenyno. Ryt? krantui būdingos ?altokos ?iemos su nedaug sniego ir dr?gnos bei kar?tos vasaros d?l pietrytinio sezoninio v?jo.
• Riūkiū sal?. Riūkiū saloms būdingas subtropinis klimatas – kar?tos vasaros, ?iltos ?iemos, labai daug krituli?, ypa? lietingojo sezono metu. ?ia da?nai kyla taifūn?.

Auk??iausia temperatūra Japonijoje, -40,9 °C, u?fiksuota 2007 m. rugpjū?io 16 d. Gifu prefektūroje. T? pa?i? dien? tokia pati temperatūra u?fiksuota ir Saitamos prefektūroje.

Lietingasis sezonas prasideda gegu??s prad?ioje Okinavoje. Did?iojoje Hon?iū dalyje jis prasideda prie? bir?elio vidur? ir t?siasi apie 6 savaites. Vasaros pabaigoje ir rudens prad?ioje kylantis uraganai neretai atne?a liūtis. ?iaurin?je Hokaido saloje lietingasis sezonas prasideda tik liepos gale.

Japonijoje yra 9 mi?k? ekoregionai, i?sid?st? skirtingose geografin?se platumose – nuo subtropini? dr?gn?j? pla?ialapi? mi?k? Riūkiū ir Bonino salose iki vidutini? platum? spygliuo?i? mi?k? ?iaur?je.

V?jo j?gain?s Japonijoje

Greitieji ?inkansen traukiniai yra ?prasta transporto priemon? Japonijoje.

Toyota automobili? gamykla Ohiroje, Mijagio prefektūroje

Ekonomika

Japonijos bir?a, antra did?iausia bir?a pasaulyje.

Japonija yra tre?ia did?iausia ekonomin? j?ga pasaulyje po JAV ir Kinijos pagal perkamosios galios paritet?.

Vyriausyb?s pagalba, darbo drausm?, auk?t? technologij? ?valdymas ir palyginti ma?os i?laidos ginklavimuisi leido Japonijai tapti viena stipriausi? pasaulio ekonomini? j?g?.

Japonijoje labai gerai i?vystyti tokie verslai kaip bankininkyst?, draudimas, nekilnojamas turtas, ma?menin? prekyba, transportas, telekomunikacijos. Itin stipri Japonijos pramon?s galia – ?ia ?sikūrusios did?iausios ir pa?angiausios automa?in?, elektronikos prietais?, plieno, spalvot? metal?, laiv?, chemini? med?iag?, tekstil?s bei apdoroto maisto ?mon?s.

Japonijoje ?sikūrusios did?iosios kompanijos, – tai Toyota Motor, NTT DoCoMo, Canon, Honda, Takeda, Sony, Japonijos Plienas, Tepco, Mitsubishi Estate ir Seven & I Holding. Tokijo bir?a su 549,7 mlrd. jen? rinkos kapitalizacija yra antra did?iausi? rink? pasaulyje po Niujorko bir?os.

Japonijos pagrindiniai eksporto partneriai yra JAV (22,8 %), Europos S?junga (14,5 %), Kinijos Liaudies Respublika (14,3 %), Piet? Kor?ja (7,8 %), Taivanas (6,8 %) ir Honkongas (5,6 %) (2006 m. duomenimis). I? Japonijos daugiausiai eksportuojama transporto ?ranga, motorin?s transporto priemon?s, elektronika, elektriniai mechanizmai ir chemin?s med?iagos. D?l labai ribot? natūrali?j? i?tekli? pa?ioje Japonijoje, ?alis yra labai priklausoma nuo ?aliav? importo i? kit? ?ali?. Japonijos pagrindiniai importo partneriai yra Kinijos Liaudies Respublika (20,5 %), JAV (12 %), Europos S?junga (10,3 %), Saudo Arabija (6,4 %), JAE (5,5)%, Australija (4,8)%, Piet? Kor?ja (4,7 %) ir Indonezija (4,2 %) (2006 m. duomenimis). ? ?al? daugiausiai importuojama ma?in? detal?s ir ?ranga, kuras, maisto produktai (ypatingai jautiena), chemin?s med?iagos, tekstil? ir ?vairios ?aliavos pramonei. Apskritai Japonijos did?iausios prekybos partner?s yra Kinija ir JAV.

2005 m. pus? energijos Japonijoje gauta i? naftos, penktadalis i? akmens angli? ir 14 % i? gamtini? duj?. Branduolin?se j?gain?se pagaminama ketvirtadalis visos elektros Japonijoje.

Japonija yra i?leidusi daug l??? keli? tiesimui. I?asfaltuoti keliai i? viso sudaro 1,2 mln. km ir sudaro did?iausi? transportavimo sektori?. Japonijoje yra kair?s pus?s eismas. Vientisas ?vairi? keli? tinklas, jungiantis did?iuosius miestus, yra kontroliuojamas muit? renkan?i? ?moni?. Lengvieji automobiliai, tiek nauji, tiek panaudoti, yra nebrangūs, ta?iau j? nuosavyb?s mokes?iai ir kuro apmokestinimas skatina produktyv? energijos vartojim?. Tik 50 % atstumo nukeliaujama automobiliais, o tai rodo ?emiausi? automobili? vartosen? i? vis? G8 ?ali?.

2004 m. vis? i?asfaltuot? keli? bendras ilgis buvo 1,2 mln. km., vis? gele?inkeli? – 23 577 km.

Gyventojai

Japonijoje gyvena apie 126,8 mln. gyventoj?. Japonijos visuomen? yra gana lingvisti?kai ir kultūri?kai homogeni?ka, su nedideliu u?sienie?i? skai?iumi ?alyje.

2008 m. duomenimis ?alyje 98,26 % gyventoj? sudar? japonai, 0,51 % – kinai, 0,46 % – kor?jie?iai. Pastaruoju metu did?ja imigracija i? Artim?j? Ryt? ir Pietry?i? Azijos.

Miestuose gyvena daugiau nei 82 % gyventoj?, vir? 26 % – Tokijuje. Dauguma gyventoj? susitelk? rytin?je ?alies dalyje, kurioje yra ?sikūr? beveik visi did?iausi miestai.

Statistikos duomenimis, 95 % gyventoj? i?pa??sta ?intoizm? ir budizm?, 0,8 % – krik??ionyb?, 4 % – kitas religijas.

Apie 99 % vis? ?alies gyventoj? japon? kalba yra gimtoji. Tai agliutinacin? kalba, kurioje ypatingai skiriasi formali ir neformali kalba. Pagal Japon? kalbos ?odyn? Shinsen-kokugojiten, kini?kos kilm?s ?od?iai sudaro 49,1 % vis? ?od?i? ?odyne, vietiniai ?od?iai sudaro 33,8 % ir kiti pasiskolintieji ?od?iai – 8.8 %. Kaip ra?to sistema vartojami kand?i (kini?ki hieroglifai) ir kana (skiemenin? ab?c?l?, sukurta remiantis kini?kais hieroglifais), naudojami arabi?ki skaitmenys. Riūkiū kalbos, taip pat priklausan?ios japon? kalb? ?eimai yra vartojamos Okinavoje, ta?iau dabar ?iomis kalbomis ?nekan?i? t?ra apie 900 000. Ainu kalba yra mir?tanti, j? kaip gimt?j? kalb? temoka keli senyvo am?iaus hokaidie?iai.

Did?iausi miestai

Didysis Tokijas – did?iausia metropolija pasaulyje

	Miestas	Prefektūra	Gyventoj? skai?ius
1	Tokijas	Tokijas	8 535 792
2	Jokohama	Kanagava	3 602 758
3	Osaka	ōsaka	2 635 420
4	Nagoja	Ai?is	2 223 148
5	Saporas	Hokaidas	1 888 953
6	Kob?	Hiogas	1 528 687
7	Kiotas	Kiotas	1 472 511
8	Fukuoka	Fukuoka	1 414 417
9	Kavasakis	Kanagava	1 342 262
10	Saitama	Saitama	1 182 744

?vietimas

Jasudos pastatas. Tokijo universitetas.

Pradin?s, vidurin?s mokyklos ir universitetai Japonijai, kaip Meid?i restauracijos rezultatas, buvo pristatyti 1872 m. Nuo 1947 m. privalom?j? Japonijos ?vietim? sudaro 9 klas?s (shōgaku ir chūgaku). Beveik visi vaikai po to t?sia dar 3 metus trunkan?ius mokslus auk?tesniojoje mokykloje (kōkō) ir, pasak ?vietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologij? ministerijos, apie 75,9 % baigusi?j? mokykl? t?sia studijas universitetuose, kolegijose, profesin?se mokyklose ar kitose povidurinio lavinimo ?staigose. Presti?i?kiausiais Japonijos universitetais laikomi Tokijo universitetas ir Kioto universitetas. OECD atlikto penkiolikme?i? erudicijos tyrim? duomenimis Japonija buvo ?e?ta pasaulyje.

Kultūra

Japoni?kas sodas

Japonijos kultūra formavosi gana izoliuotoje teritorijoje, nei?vengiamai patyrusi ir daug ?takos i? u?sienio: ? japoni?k?j? substrat? buvo introdukuojami kor?jieti?ki, kini?ki, v?liau vakarieti?ki elementai, ilgainiui suformav? savit? darin?.

Tradiciniai Japonijos menai – amatai (ikebana (生け花 – japoni?kai 華道 – kadō), origami (折り紙), ukijo-e (浮世絵), l?l?s, keramika), vaidinimai (bunraku, ?okis, kabuki, rakugo), tradicijos (?aidimai, arbatos g?rimo ceremonija, Budo (武道 Budō), architektūra, sodai, kardai) ir virtuv?. Susijungus tradicinei med?io graviūrai ir Vakar? menui, atsirado manga, japoni?ki komiksai, vis populiar?jantys ir Lietuvoje Mangos pie?imo technika sukurtas animacinis filmas vadinamas anime. Dauguma toki? animacini? film? ir sukuriama Japonijoje. Tarp j? yra labai ?inom?, toki? kaip Pokémon, Dragon Ball Z ar Kaiketsu Zorori.

Pagrindin? Japonijos religija – ?intoizmas (?diev? kelias“) – dievo kūr?jo Idzanagio vyriausiosios dukters, saul?s deiv?s Amaterasu kultas. Jam ?takos tur?jo sen?j? Japonijos gyventoj? tik?jimai, budizmas ir Konfucijaus filosofija.

Kitaro Ni?ida, vienas ?ymiausi? Japonijos filosof?

Literatūra, filosofija ir menai

Ankstyviausiais Japonijos literatūros kūriniais laikomos dvi istorin?s knygos, Kojiki ir Nihon Shoki bei VIII a. poezijos knyga Man'yōshū (万葉集 – Man’jō?iū), visos para?ytos kini?kais hieroglifais. Ankstyvuoju Heian laikotarpiu kaip fonogramos buvo sukurta transkripcijos sistema, vadinama kana (hiragana ir katakana). Pasaka apie bambuk? kirt?j? laikoma seniausia prozine knyga japon? kalba.

Maistas

Su?i? l?k??

Japonijoje vyraujan?ios kulinarin?s tradicijos dalijasi daug pana?um? su kitomis Tolim?j? Ryt? ?ali? tradicijomis, nors turi ir daug i?skirtinum?, kurios daro ?i? kulinarijos sistem? garsi? visame pasaulyje. Viena japon? virtuv?s specifik?, lyginant su kitomis regiono virtuv?mis, yra tai, kad ?ia vartojama palyginti ma?ai m?sos. To prie?astis – ?alyje gyvulininkyst? nebuvo paplitusi, o d?l budistini? priesaik? Edo laikotarpiu m?sa prakti?kai buvo u?drausta. Vietoj to, Japonijos virtuv?je yra labai didelis jūros produkt? vartojimas. ?uvis ir kitos jūr? g?ryb?s gali būti valgomos ?alios, keptos, virtos, virtos riebaluose, d?iovintos.

Kaip ir kitose Tolim?j? Ryt? ?alyse, Japonijoje yra priimta valgyti medin?mis valgomosiomis lazdel?mis (箸), kurios ? Japonij? atkeliavo i? Kinijos. I? pat prad?i? jomis naudojosi tik kilmingieji, ta?iau netrukus jos tapo eilini? ?moni? valgymo ?rankiu. Japonijos, o kartu ir jos virtuv?s, ?jimas individualumo link i?ry?k?jo IX a. per Tang dinastijos nuosmuk?.

Populiarioji kultūra

Japonijos populiarioji kultūra yra viena i? labiausiai paplitusi? ir ?takingiausi? populiari?j? kultūr? visame pasaulyje.

Japonijos populiariojoje kultūroje atsispindi ir praeities tradicijos. Sujungus tradicin? med?io graviūr? ir Vakar? men?, atsirado visame pasaulyje i?populiar?jusios manga ir anime. Vakar? muzika, pristatyta XIX a., yra itin svarbi moderniosios kultūros dalis. Pokario Japonij? stipriai veik? modernioji Europos ir Amerikos muzika, kol galop susiformavo J-pop (japoni?ka pop muzika).

?alyje labai populiarūs ?vairūs televizijos ?ou, ypa? komedinio pobūd?io, jais domimasi ir u?sienio ?alyse. Taip daugelyje valstybi? i?plito Japonijoje atsiradusi? ?Take?i pilies“ ar ?Skyl? sienoje“ analog?.

D?l labai gerai i?vystyt? moderni?j? technologij? pramon?s ?alis gars?ja ir kompiuterin?mis konsol?mis ir ?aidimais. Japonijoje pagamintos ?aidim? konsol?s kaip Playstation jau yra populiarios nuo devintojo de?imtme?io.

Sportas

Sumo imtyn?s

Tradici?kai sumo (相撲 – sumō) yra laikoma nacionaline Japonijos sporto ?aka. Kovos menai, tokie kaip dziudo (柔術 – d?iūd?iucu), karate (空手 道 – karate-dō) ir kendo (剣道 – kendō), taip pat yra labai paplit? ?alyje. Po Meid?i restauracijos ? Japonij? suplūdo daug vakarieti?k? sporto ?ak?, ?siskverbusi? ? Japonijos ?vietimo sistem?.

Profesional? beisbolo lyga Japonijoje ?kurta 1936 m. Dabar beisbolas yra populiariausias komandinis sporto ?adimas ?alyje. Vienas geriausi? Japonijos beisbolinink? yra triskart Japonijos Vertingiausiu ?aid?ju tap?s Ichiro Suzuki, dabar ?aid?iantis ?iaur?s Amerikos pagrindin?je beisbolo lygoje.

1992 m. ?kūrus Japonijos profesional? futbolo lyg?, futbolas taip pat i?plito ?alyje. Japonijoje nuo 1981 iki 2004 m. vyko Tarp?emynin? taur?, o 2002 m. – XVII pasaulio futbolo ?empionatas (kartu su Piet? Kor?ja). Japonijos futbolo komandos yra vienos stipriausi? Azijoje, triskart laim?jusios AFC Azijos taur?.

?alyje vis populiaresnis tampa golfas, taip pat ir automobili? sportas, ypatingai Super GT ir Formula Nippon.

Kita informacija

• Japonijos tarptautiniai santykiai
• Japonijos ?vent?s
• Japonijos mokslas
• Aplinkosauga Japonijoje
• Japonijos sveikatos apsaugos sistema

Nuorodos

Viki?odynas

Oficialios

• Kantei.go.jp – Oficiali ministro pirmininko ir Kabineto svetain?
• Kunaicho.go.jp – Oficiali Japonijos Imperatori?kosios ?eimos svetain?.
• U?sienio reikal? ministerija – Detalūs dokumentai apie Japonijos u?sienio politik?, ?vietimo programas, kultūr? ir gyvenim?.
• Shugi-in.go.jp – Oficiali Atstov? rūm? svetain?
• Japonijos parlamento biblioteka (angl.)

?iniasklaida

• NHK Online Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. (japon? k.)
• Kyodo Naujienos Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. (japon? k.)
• Yomiuri Shimbun (japon? ir angl? k.)
• Asahi Shimbun (angl.)
• The Japan Times (japon? k.)

Turizmas

• Japonijos nacionalin? turist? organizacija

Kita

• CIA Pasaulio fakt? knyga – Japonija Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto. (angl.)
• Encyclopaedia Britannica apie Japonij?
• Hanami Web – Inside Japan
• Japan information network Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.
• Wikimedia Atlas of Japan
• Japonijos myl?toj? kampelis Archyvuota kopija 2025-08-14 i? Wayback Machine projekto.

?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?.